Telefonas vietoje piniginės: „Mokipay“

Kiekvienas ant pastarosios technologinės bangos užsliuogęs jums pasakys, kad telefono paskirtis balso pokalbiams šiandien toli gražu nebėra svarbiausia. Yra radikalų, kurie išvis telefono garsą ir vibraciją išjungia: žinutės ir laiškai – mandagiau ir patogiau. O jei telefonas dar ir vietoje piniginės?…

Mintys pakeisti piniginę telefonu sklandė nuo pat pirmojo telefono modelio su bent kiek smegenų. Tačiau pinigai – dalykas rimtas, tad saugumo, patogumo ir ankstyvųjų mokėjimo technologijų problemos realų įgyvendinimą atidėjo keletą metų.

Internautams „iš tolo“ ko gero geriausiai pažįstamas sprendimas – „Square“. „Keturkampis“ įdomus tuo, kad gali priimti mokėjimus kredito kortele. Toks dalykas labai praverstų supažangėjusiems turgaus prekeiviams, kurie negali tarp trešnių ir aviečių įterpti įprastinio kasos aparato. Tačiau paprastam vartotojui „Square“ sprendimas nebūtinas ir net nelabai patogus – juk juo negali naudotis be mažos uodegytės, stirksančios iš telefono ausinių lizdo.

Mums labiau tinkamas visiškai „beuodegis“ sprendimas, paremtas prieš septynetą metų pradėta kurti NFC („Near Field Communications“) technologija. Apie ją negirdėjusiems paprastai sakau, kad tai tiesiog žmonėms naudingas „Bluetooth“ variantas. NFC išties žada greitai, neskausmingai ir patikimai užmegzti ryšį tarp šalia esančių mobiliųjų įrenginių be konfigūracijų, poravimo ir visų kitų atgyvenų. Ak! Ir žinoma – NFC žada bekontakčius mokėjimus. Tokius, kokius šių metų liepą Lietuvoje pradėjo teikti „Mokipay“.

Drąsiai į priekį

Galima sakyti, kad Lietuvoje sukurta „Mokipay“ gimė iš užkrato pirmauti. Mes juk Pasaulio smaigalyje pagal šviesolaidžio plėtrą, mobiliųjų telefonų abonentų skaičių – nepamiršote? Tai štai – „Mokipay“ žmonės teigia, kad pasiūlę savo mokėjimų telefonu sistemą, jie aplenkė veik visus kitus, įskaitant „Google“.

Pranešimas intriguojantis, todėl nepraleidau progos prisijungti prie grupelės kviestinių svečių, kurie liepos viduryje pirmieji gavo įsigyti „Limited Edition“ lipdukus ir išbandyti mokėjimus telefonu.

Kas realiai yra „Mokipay“?

Mano telefonas pakeitė logotipą.

Iš esmės tai yra lipdukas ant jūsų telefono korpuso ir programa telefone. Lipdukas slepia NFC lustą (nes dabartiniuose telefonų modeliuose jo dar nėra), o programa per mobilųjį ryšį susijungia su „Mokipay“ sąskaita. Programa ir dar kai ką atlieka, bet apie tai vėliau.

Sistemos aktyvavimas iš principo yra labai paprastas. Įsigyji už 10 litų (jie iškart atsiduria tavo sąskaitoje – taigi pakuotę gauni kaip ir už ačiū) „Mokipay“ pakuotę, išimi iš jos ir užklijuoji ant telefono nugarėlės lipduką su lustu, parsisiunti programėlę (yra versijos „Android“ ir „iOS“ operacinėms sistemoms), paleidi ją, nuskenuoji pakuotės brūkšninį kodą, įrašai savo telefono numerį – ir viskas. Dar reikia sugalvoti savo PIN (tiems, kas naudojasi e-parašu, PIN nereikia).

Vietos, kurios „duoda atgal“. Gėda „Medžiotojų užeigai“, ar ne?

Procedūra išties nesudėtinga, tačiau pirmąją bandymų dieną „Mokipay“ naujokų grupelei, susirinkusiai į „Coffee Inn“ sostinės Vilniaus gatvėje, sekėsi nelabai sklandžiai. Ypač tiems, kas turėjo „iPhone“. Mat iki paslaugos starto „Apple“ dar nebuvo patvirtinusi programos. Teko naudotis „bandomąja“ versija, kuri labai nenoriai mezgė ryšį su „Mokipay“ serveriais – pakuočių autorizacija kokias 20 minučių strigo („androidininkams“ sekėsi geriau).

Galiausiai paslauga buvo aktyvuota. Nusipirkau kaušą kavos tiesiog mostelėjęs telefonu prieš terminalą. Paprasta, malonu, daro įspūdį užsieniečiams. Mes ir vėl priekyje.

„Mokipay“ patogi dar ir tuo, kad „dėl smulkmenų nesikabinėja“: mokėdamas iki 10 litų gali nė piršto nepajudinti – viskas vyksta automatiškai. Suma nuo 10 iki 30 litų prašosi patvirtinama vienu mygtuko telefono ekrane spustelėjimu, o mokėdamas daugiau nei 30 Lt, turi savo telefono ekrane įrašyti PIN. Šios sumos, beje, yra koreguojamos – gali limitus pasididinti ar susimažinti. Tai daroma „Mokipay“ interneto svetainėje, kur galima ir savo sąskaitą papildyti – ilgam startinių 10-ies litų neužteks.

Socialiai išlaidžiųjų bendruomenė

Kadangi vien mokėti – net ir telefonu – nėra itin smagu, tai „Mokipay“ dar siūlo ir nuolaidų programą. Įvairiose kavinėse, klubuose ar kitose pinigus imančiose vietose gali gauti nuolaidą nuo kelių iki keliolikos procentų. Kai kur ji yra progresinė – kuo daugiau išleidi, tuo didesnę nuolaidą kitiems pirkiniams ar paslaugoms gauni. Nuolaidų vietos labai jaunatviškos – „Fortas“, „Cozy“ ir pan. – nes taip ir priklauso – „Mokipay“ visų pirma ims naudotis jauni žmonės. Vėliau atvyksiantiems žadama įdiegti terminalus net prekybos centruose (bent jau viename iš didžiųjų tinklų).

Išlaidaudamas neturi jaustis vienišas. „Mokipay“ programėlė jungiasi prie „Facebook“ ir transliuoja, kurioje miesto vietoje „čilini“. Ateity žadama prikabinti ir daugiau soc. tarnybų, įskaitant „Twitter“ ir „Foursquare“. Saitai tarp mokančiųjų telefonu specialiai nekuriami, tačiau ilgainiui naudojančius šią paslaugą draugus telefono programėlėje galima bus matyti kaip atskirą grupę. Galėsime organizuotai eiti mojuoti prieš terminalą.

Reikia ar ne?

Atvirai pasakius, „Mokipay“ nėra jokia būtinybė. Ji gali sutaupyti šiek tiek laiko, gali atsipirkti nuolaidomis ir labai šauniai atrodo prieš aplinkinius žioplius, bet kol kas didesnių stebuklų už įprastą mokėjimo+nuolaidų kortelę nedaro. Žinoma, „Mokipay“ yra universalesnė ir gerokai skoningesnė už blukintas „olialia“ kasas, bet iš tiesų tai ją rinksis tie, kas nori būti priekyje. Nori jausti technologijų ašmenis ir žaisti su dalykais, kurie šiandien yra smagiausi.
Ateityje tokios sistemos turės kur kas daugiau išmanumo (integruotą geolokaciją, susietas banko sąskaitas, gal net aukcionų sistemą), jų lustai bus integruoti telefono viduje. Logiškai mąstant, nėra kur skubėti. Bet žaisti smagiau šiandien – kai paslauga yra visiškai nauja. Vėliau turėsime kitų žaidimų, ar ne?