ArchLinux: Pirmi žingsniai naujai įdiegtoje sistemoje – pirma dalis

Praeitame straipsnyje apžvelgiau archlinux, taip pat nurodžiau pagrindinius informacijos šaltinius, tarp jų ir išsamią diegimo ir konfigūravimo instrukciją, ši mano pamoka šiek tiek skirsis – bet pagrinde tik eiliškumu, todėl jei kas nepavyksta – pirma pažiūrėkite ten, gal būt iškart rasite sau tinkantį sprendimą.

Aš pradinį konfiguravimą skirstau į tris dalis: pirma – įdiegiami būtini paketai visai įrangai veikti,  minimali grafinė aplinka, kad būtų įmanoma naudotis naršykle (skaityti wiki ir šiaip FWD.lt…) ir baigti nustatymus, antra jūsų norimos grafinės aplinkos diegimas konfigūravimas ir trečia – įvairios smulkmenos. Šį kartą - Pirma dalis:

Visų pirma, prisijungsime root naudotoju ir diegime nustatytu slaptažodžiu, pamatysime smagiausią dalyką –  terminalą. Pradėsime nuo interneto: ifconfig ir  pamatysim kas pas mus veikia, jei neveikia eth0  - pažadiname komanda ifconfig eth0 up, tada automatiškai ‘paimsime’ visus interneto nustatymus dhcpcd eth0, galime patikrinti ping -c 3 fwd.lt, jei viskas gerai, konfigūruojame toliau, jei ne – greičiausiai naudojate ką nors kas jau yra aprašyta čia, tęsiame konfigūravimą: pacman, jei paketus diegėte tiesiai iš disko ir nenaudojote pacman diegimo metu, jį reiks ‘paleisti’ dabar savo mėgstamu teksto editoriumi (Aš rekomenduoju nano (jei norite ko nors paprasto) arba vi (jei norite ko nors galingo)) redaguokite failą /etc/pacman.d/mirrorlist, ir nutrinkite komentaro ženklą nuo vieno ar kelių serverių, kurie arčiausiai jūsų (Lietuviškas aitvaras.lt – neveikia.), pasirinkite Latvijos, ar/ir Lenkijos serverius ir išsaugokite pakeitimus. (ctrl+x nano ir grečiausiai puikiai žinote kaip, jei pasirinkote vi). Atnaujiname pacman paketų sąrašus komanda pacman -Sy, jei tuo pačiu norite ir atnaujinti sistemą, naudokite komandą pacman -Syu. Sekite pacman informaciją – jis praneš, jei reikės atlikti kokį nors veiksmą. Nuo šio veiksmo – pacman’as patapo jūsų geriausiu draugu, trumpa informacija, kaip su juo nesipykti:

• įdiegti paketą – pacman -S paketo_pavadinimas (pvz. pacman -S firefox)
• ieškoti paketo – pacman -Ss aprašymas_arba_dalis_pavadinimo (pvz. pacman -Ss internet browser)
• ištrinti paketą – pacman -R paketo_pavadinimas (pvz. pacman -R firefox)
• ištrinti paketą kartu su priklausomybėmis – pacman -Rs paketo_pavadinimas (pvz pacman -Rs firefox)
• pilnas sistemos atnaujinimas – pacman -Syu
• paketų sąrašų atnaujinimas – pacman -Sy
• instrukcija (arba wiki) – man pacman

Aš labai stipriai rekomenduoju įsidiegti ir susikonfiguruoti CPU dažnio valdymo paketą cpufrequtils (pacman -S cpufrequtils), tada redaguojame /etc/conf.d/cpufreq:

#configuration for cpufreq control

# valid governors:
#  ondemand, performance, powersave,
#  conservative, userspace
governor="ondemand"

# limit frequency range (optional)
# valid suffixes: Hz, kHz (default), MHz, GHz, THz
#min_freq="2.25GHz"
#max_freq="3GHz"

# use freq to set up the exact cpu frequency using it with userspace governor
#freq=

Galimi režimai – ondemand (Automatinis variantas, kiek cpu reikia, taip jį ir “clock’ina”), performance ( visada laikomas maksimalus dažnis, bet kam kepinti procesorių? ), powersave (režimas taupantis energiją ),  conservative ( panašus į ondemand, bet dažniai keičiami šiek tiek lėčiau). Numatytasis yra performance režimas, o rekomenduotinas - ondemand. Išsaugoję failą, paleidžiame: /etc/rc.d/cpufreq start ir nuo šiol jūsų CPU dažnis keisis pagal tai ką darote ir kokį režimą nustatėte.  Pasižiūrėti, koks dažnis dabar galite naudoti komandą cpufreq-info. 

Garso konfigūravimas: tiesiog įdiegiame alsa-utils alsa-lib alsa-oss paketus naudodami savo geriausią draugą pacman’ą: pacman -S alsa-utils alsa-lib alsa-oss, tada galime patikrinti: speaker-test -c <kanalų skaičius> (pvz speaker-test -c 2), jei viskas veikia  - einame toliau, jei ne – skaitom čia.

Vaizdo konfigūravimas: jei nežinote kokią vaizdo plokštę turite galite pasinaudoti komanda lspci | grep VGA,  turim du pasirinkimus, naudoti open source ar gamintojų tvarkykles, jei diegiame atviro kodo, tiesiog idiegiame paketą xf86-video-ati, jei plokštė radeon), xf86-video-nouveau , jei nvidia ar xf86-video-intel, jei jūs turit intel.

Jei norime gamintojo tvarkyklių su nvidia, reiks įdiegti paketą nvidia (pacman -S nvidia) ir paleisti komandą nvidia-xconfig, taip bus sukonfiguruotas xorg’as.

Su ATI, reiks redaguoti /etc/pacman.conf failą ir į jo apačią pridėti tokias eilutes:

[catalyst]
  Server = http://catalyst.apocalypsus.net/repo/catalyst/$arch

Paleisti komandą pacman -Sy ir komandą pacman -S catalyst (patarimas: parašius pacman -Sy peketo_pavadinimas ir atnaujinamas sąrašas ir įdiegiamas paketas, taigi vietoj dviejų komandų buvo galima rašyti ir pacman -Sy cataclyst), tada konfiguruojame xorg’ą komanda aticonfig –initial.

Xorg’ą sudiegus kartu su tvarkyklėmis, taip pat reiktų įsidiegti paketus xorg-xinit ir xterm, taip pat xorg-twm, komanda pacman -S xorg-xinti xterm xorg-twm. Taip pat prieš paleidžiant xorg’ą reikia idiegti ir paleisti dbus, komanda pacman -S dbus, paleidžiame /etc/rc.d/dbus start taip startx komandos pagalba jau turėtumėte matyti labai paprastą grafinę sąsają.

Dabar redaguojame /etc/rc.conf failą, kuriame visa pagrindinė konfigūracija:

# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
LOCALE="en_US.UTF-8"
HARDWARECLOCK="localtime"
TIMEZONE="Europe/Vilnius"
KEYMAP="us"
CONSOLEFONT=
CONSOLEMAP=
USECOLOR="yes"
# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
MOD_AUTOLOAD="yes"
#MOD_BLACKLIST=() #deprecated
MODULES=(cpufreq_ondemand)
USELVM="no"
# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
HOSTNAME="hostname"
# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
eth0="dhcp"
INTERFACES=(eth0)
# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
DAEMONS=(@syslog-ng @netfs @crond @dbus @alsa @cpufreq )

Neišsigąskite – viso failo jums parašyti nereikės, tiesiog į DEAMONS eilutę sudėti viską ką jau sukonfigūravome ir prie MODULES pridėti cpufreq_<jūsų pasirinktas režimas>, @ prieš daemon’ą reiškia, kad sistema nelauks, kol vienas daemonas pasileis ir tuo pat metu taip pat paleidinės ir kitą, taip sutaupysite laiko. Jei norime laikinai atjungti vieną ar kitą deamoną galima prieš jį padėti ženklą !, taip sekančio užkrovimo metu, jo nepaleis. Daemonus taip pat galima valdyti komandomis /etc/rc.d/<daemono pavadinimas> start (jei paleidžiame), /etc/rc.d/<daemono pavadinimas> stop (jei stabdome) ir /etc/rc.d/<daemono pavadinimas> restart jei norime perkrauti daemoną.

Tikiuosi, čia rasite naudingos informacijos ir ją pritaikysite. Jau greitai įrašai apie antrą ir trečią konfigūravimo etapą – taip pat, stengiuosi viską rašyti kiek plačiau, bet nenoriu išgąsdinti, todėl jei ko jūsų manymu trūksta – paklauskite komentaruose.