<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>FWD.lt &#187; Ričardas Šmaižys</title>
	<atom:link href="http://www.fwd.lt/author/ricsma/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.fwd.lt</link>
	<description>Dinamiškas internetinis žurnalas</description>
	<lastBuildDate>Fri, 18 May 2012 07:01:13 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.2</generator>
		<item>
		<title>Dokumentų tvarkyklė „debesyje“ – „Office Wep Apps“</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/dokumentu-tvarkykle-%e2%80%9edebesyje%e2%80%9c-%e2%80%93-%e2%80%9eoffice-wep-apps%e2%80%9c</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/dokumentu-tvarkykle-%e2%80%9edebesyje%e2%80%9c-%e2%80%93-%e2%80%9eoffice-wep-apps%e2%80%9c#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 16 Dec 2011 10:00:53 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[APŽVALGOS]]></category>
		<category><![CDATA[app]]></category>
		<category><![CDATA[microsoft]]></category>
		<category><![CDATA[office]]></category>
		<category><![CDATA[web]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=7075</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Jau ne kartą esame skaitę apie <em>Google </em>dokumentų tvarkyklę, veikiančią internete, <em>Google Docs</em>, o dabar atėjo metas pristatyti ir <em>Microsoft</em> atsaką – <em>Offce Wep Apps</em> dokumentų redagavimo priemones „debesyje“.</p>
<p><em>Office Web Apps</em> yra dalis <em>Office 2010</em> produkto, kuriuo galite savo failus ir dokumentus nesunkiai suderinti su duomenų talpykla, o jei neturite nusipirkę minėtos <em>Office</em> paketo versijos, interneto teikiamomos galimybėmis galite naudotis prisiregistravę prie <em>Windows Live</em> sistemos, kuri leis naudotis ne tik dokumentų tvarkyklėmis, bet ir el. paštu, greitųjų žinučių programa bei kitomis <em>Microsoft</em> siūlomomis paslaugomis. Kiekvienam <em>Office</em> <em>Web Apps</em> vartotojui suteikiama 25 GB <em>SkyDrive</em> nemokamos vietos internete, kur galite saugoti įvairius savo failus. Beje, šioje talpykloje galite laikyti ne tik <em>Office</em> rinkinio failus, bet ir nuotraukas. Galimybė redaguoti ir kurti failus internete, kaip ir laisva vieta, suteikiama nemokamai, o jei turite įsigiję <em>Office</em> <em>2010</em> ir nenorite naudoti <em>Windows</em> <em>Live</em> aplinkos, <a href="http://microsoft.com/licensing/servicecenter">pasinaudokite specialiu licencijavimo puslapiu.</a></p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_03.jpg" rel="lightbox[7075]" title="owa_03"><img class="aligncenter size-full wp-image-7076" title="owa_03" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_03.jpg" alt="" width="649" height="232" /></a></p>
<h2>Interneto taikomųjų programų galimybės ir apžvalga</h2>
<p>Visas dokumentų redagavimas ir valdymas internete visiškai nesiskiria nuo jų koregavimo savame kompiuteryje įdiegta programa, t. y. visi valdymo meniu bei išvaizda atitinka <em>Office</em> <em>2010</em> paketo programų aplinką. Kad būtų patogiau, taip pat pateikiama ir sulietuvinta <em>Office</em> <em>Web Apps</em> aplinka (1 pav.). Naudodami nemokamą interneto taikomąją programą tekstams redaguoti (2 pav.), turėsite visas pagrindines rengyklės teikiamas galimybes:</p>
<p>– keisti teksto stilius;</p>
<p>– atlikti elementarius teksto pakeitimus: pabraukti, paryškinti, lygiuoti, keisti raidžių dydį ir kt.;</p>
<p>– įterpti į dokumentą paveikslėlius iš asmeninio kompiuterio;</p>
<p>– kurti ir redaguoti lenteles (tačiau negalėsite langelių jungti, skaidyti ir kt.).</p>
<p>Panašias galimybes suteikia ir buhalteriams aktualiausia programa <em>Excel</em> (3, 4 pav.). Galima:</p>
<p>– dirbti su formulėmis (rašant pateikiamos užuominos ar pagalba);</p>
<p>– įterpti ir kurti visų rūšių diagramas, keisti jų nuostatas;</p>
<p>– tvarkyti langelių formatus ir kt.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_04.jpg" rel="lightbox[7075]" title="owa_04"><img class="aligncenter size-full wp-image-7077" title="owa_04" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_04.jpg" alt="" width="648" height="401" /></a></p>
<p>Tačiau nemokamoje versijoje, pateikiamoje su <em>Windows</em> <em>Live</em>, nėra gana svarbios <em>Duomenų</em> (angl. <em>Data</em>) skilties, kuria naudodamiesi galite dirbti su turimomis duomenų bazėmis, įkelti didelius informacijos kiekius ir pan. Taip pat kai kam gali nepatikti, kad dokumentai rodomi supaprastintai, t. y. mažiau galimybių redaguojant: negalima keisti rodymo mastelio, atvaizduoti liniuočių, parodyti kelių lapų viename ekrane.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_05.jpg" rel="lightbox[7075]" title="owa_05"><img class="aligncenter size-full wp-image-7078" title="owa_05" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_05.jpg" alt="" width="648" height="331" /></a></p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_06.jpg" rel="lightbox[7075]" title="owa_06"><img class="aligncenter size-full wp-image-7079" title="owa_06" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_06.jpg" alt="" width="612" height="398" /></a></p>
<p>Į šį interneto programų paketą įtraukta ir <em>PowerPoint</em> pateikčių kūrimo priemonė (5 pav.). Tačiau jos funkcionalumas labai supaprastintas: pasirenkate norimą temą, dedate informaciją ir stebite, kaip ji atrodys pristatymo metu. Naudojant nemokamą <em>Windows</em> <em>Live</em> versiją, rašant <em>PowerPoint</em> negali keisti animacijų ar kurti jų savo nuožiūra (angl. <em>custom</em>), nėra ir kitų pažengusiesiems reikalingų galimybių. Vis dėlto rengyklė puikiai tinka paprastoms pateiktims kurti ir redaguoti.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_07.jpg" rel="lightbox[7075]" title="owa_07"><img class="aligncenter size-full wp-image-7080" title="owa_07" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/12/owa_07.jpg" alt="" width="650" height="399" /></a></p>
<p>Kita vertus, šiuos trūkumus kompensuoja interneto teikiamos galimybės, kurios leidžia dokumentais dalytis su kolegomis, įtraukti į darbą kitus žmones, nustatyti matomumą (darbui su atrinktais ar su visais žmonėmis) ar tiesiog palikti dokumentą viešą. Naudodamiesi <em>Office</em> <em>Web Apps</em> būsite užtikrinti, kad netikėtai sugedus jūsų kompiuteriui ar paveikus nenumatytiems išoriniams veiksniams jūsų dokumentai išliks nepažeisti ir niekur nedings. Tai ir yra pagrindinis darbo „debesyje“ pranašumas, o failai nebus susieti su vienu kompiuteriu – visus juos galėsite pasiekti iš bet kurios vietos, nesvarbu, ar būtumėte biure, namie ar pristatymo metu konferencijoje. Daug dirbantiems internete patiks dar vienas <em>Office</em> <em>Web Apps</em> pranašumas – galimybė įterpti <em>Excel</em> failo dokumentą ar <em>PowerPoint</em> pateiktį tiesiai į interneto puslapį (panašiai, kaip <em>Youtube</em> filmuką).</p>
<p>Dokumentus „debesyje“ nesunkiai tvarkysite juos skirstydami į aplankus ir naudodamiesi integruota <em>Bing</em> paieška,  t. y. informacijos galėsite ieškoti ne tik dokumentuose, bet ir internete ar tarp savo turimų kontaktų.</p>
<p>Dokumentus atverti galėsite naudodamiesi ir savo išmaniaisiais telefonais.</p>
<p>Didžiausi pastebėti trūkumai dirbant su interneto taikomosiomis programomis:</p>
<p>– gana lėtas veikimas, pavyzdžiui, saugant didesnius dokumentus, nors interneto ryšys yra pastovus ir greitas;</p>
<p>– per retai automatiškai išsaugomos dokumentų kopijos (nutrūkus interneto ryšiui ar sutrikus naršyklės darbui galite prarasti visus pakeitimus);</p>
<p>– seansų (angl. <em>session</em>) klaidos – jei nedirbate su failu 10–15 minučių, gaunate gana įkyrius pranešimus ir prašymus patvirtinti, kad vis dar norite dirbti su redaguojamu failu;</p>
<p>– taikomųjų programų pritaikymas versle.</p>
<p>Visu tuo, kas aprašyta, nemokamai gali naudotis visi, tačiau įmonėms gali atrodyti nelabai priimtinas reikalavimas kurti <em>Windows</em> <em>Live</em> paskyras, taip pat darbui atlikti gali prireikti didesnio suderinimo su turima programine įranga kompiuteryje ar tiesiog daugiau funkcionalumo. Visa tai galima turėti įsigijus <em>Microsoft</em> <em>Office</em> <em>2010</em> paketą (prieš pirkdami nepamirškite pasikonsultuoti su pardavėju), kuriuo naudodamiesi galėsite suderinti savo failus kompiuteryje ir internete, taip pat atverti dokumentus iš naršyklės programinėje įrangoje ir t. t.</p>
<p>Jeigu esate gana moderni ir naujoves taikanti įmonė, kurios komandos nariai nuolat tobulėja, yra pažengę interneto ir kompiuterių vartotojai, galite naudotis išskirtinai <em>Office</em> <em>Web Apps</em> galimybėmis nepirkdami net <em>Office</em> <em>2010</em> paketo. Tam yra <a href="http://www.microsoft.com/lt-lt/office365/online-software.aspx">atskirtas <em>Office 365</em> projektas</a>, kuris turi skirtingus planus vidutiniam ir dideliam verslui, todėl mokėsite tik už jums reikalingas galimybes, išnaudojamus resursus. Pristatomąjį šio interneto paketo filmuką galite <a href="http://www.microsoft.com/en-us/office365/video-small-business.aspx#fbid=a5ophix18Sd">pamatyti atvėrę nuorodą bet kurioje naršyklėje.</a></p>
<p><em>Office</em> 365 paketo mažiausia kaina – 6 JAV doleriai per mėnesį, tačiau dar nėra lietuviškos aplinkos ir kai kurių kitų su Lietuva susijusių galimybių.</p>
<h2>Apibendrinimas</h2>
<p align="left"><em>Office</em> <em>Web Apps</em> yra puikus bandymas perkelti <em>Office</em> aplinką į internetą ir galimybė vartotojams naudotis patogia priemone, kad ir kur jie būtų. Tai leidžia efektyviau plėtoti veiklą šiais antros interneto kartos laikais, kai pokyčiai rinkose ypač spartūs. Supaprastinta aplinka internete galite naudotis jau dabar visiškai nemokamai, o jei siekiate viską perkelti į „debesį“, <a href="http://www.microsoft.com/lt-lt/office365/online-software.aspx">galite išmėginti <em>Office</em>365 paketą</a>, kuris artimiausiu metu turėtų būti pritaikytas Lietuvos rinkai (red. <a href="http://www.fwd.lt/2011/naujienos/microsoft-office-365-paslauga-jau-prieinama-ir-lietuvoje/">Office 365 jau pristatytas Lietuvoje</a>!).</p>
<div><strong>Pastaba: straipsnis buvo parengtas kelis mėnesius prieš pasirodant Office 365.</strong></div>
<p><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/dokumentu-tvarkykle-%e2%80%9edebesyje%e2%80%9c-%e2%80%93-%e2%80%9eoffice-wep-apps%e2%80%9c/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip spausdinant MS Office Word pašalinti antraštes ir poraštes?</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kaip-spausdinant-ms-office-pasalinti-antrastes-ir-porastes</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kaip-spausdinant-ms-office-pasalinti-antrastes-ir-porastes#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 05 Dec 2011 12:00:30 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[2007]]></category>
		<category><![CDATA[microsoft]]></category>
		<category><![CDATA[office]]></category>
		<category><![CDATA[spausdinimas]]></category>
		<category><![CDATA[word]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=5818</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Neretai turime įvairių blankų ar dokumentų su mūsų įmonės atributika arba atsiųstų dokumentų iš kitų įmonių, kurių antraštėse ir poraštėse (angl. header and footer) būna įterpti logotipai, kontaktinė informacija ir kt. Jeigu norima atsispausdinti dokumentų tik savo asmeniniam naudojimui ar galimoms korekcijos, nebūtina kartu spausdinti ir visų paveikslėlių bei kitos įmonės atributikos, o to galime išvengti pasinaudoję pakankamai nesudėtingu makrokomandų skriptu.</p>
<p>Pradėkime nuo to, kas yra makrokomanda &#8211; tai specialios priemonės Microsoft Office dokumentų rengyklės pakete, kuriomis naudodamiesi jūs galite įrašyti įvairius savo veiksmus ir vėliau paspaudę vos vieną mygtuką juos atkartoti. Tarkime, pasinaudodami makrokomandomis galite surasti specifinius žodžius dokumentuose ir paryškinti juos ar pan. Panaudojimo galimybių atsiranda daugiau, kai patys rašote Visual Basic programavimo kalbos kodą, kuris leidžia prieiti tiesiogiai prie daugelio Office galimybių.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_012.jpg" rel="lightbox[5818]" title="fwda_01"><img class="aligncenter size-full wp-image-6584" title="fwda_01" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_012.jpg" alt="" width="546" height="342" /></a></p>
<p>Kuriame savo pirmąją makrokomandą. Pirmiausia reikia aktyvuoti atitinkamo meniu rodymą, kad galėtume pasiekti makrokomandų nuostatas:</p>
<ol>
<li>Spaudžiame kairiajame viršutiniame kampe esantį Microsoft Office mygtuką</li>
<li>Pasirenkame Word parinktys (angl. Word Options)</li>
<li>Populiarių nuostatų (angl. Popular) kortelėje pažymime varnelę &#8220;Rodyti kūrėjų kortelę juostoje&#8221; (angl. Show Developer Tools tab in the Ribbon)</li>
</ol>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_022.jpg" rel="lightbox[5818]" title="fwda_02"><img class="aligncenter size-full wp-image-6585" title="fwda_02" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_022.jpg" alt="" width="647" height="135" /></a></p>
<p>Nuo šiol visada galėsime matyti makrokomandų ir dar kai kurių papildomų funkcijų priėjimą savo išmaniojoje Office juostoje (angl. ribbon). Sukurkime ir aktyvuokime makrokomandą:</p>
<ol>
<li>Keliaujame į ką tik suaktyvintą kūrėjų kortelę</li>
<li>Pasirenkame Makrkomandos (angl. macros)</li>
<li>Spaudžiame pridėti naują (angl. create)</li>
<li>Įklijuojame (angl. paste) kodą, pateiktą po šiais punktais.</li>
<li>Išsaugome savo makrkomandą</li>
</ol>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_03.jpg" rel="lightbox[5818]" title="fwda_03"><img class="aligncenter size-medium wp-image-6586" title="fwda_03" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_03-300x176.jpg" alt="" width="300" height="176" /></a></p>
<p>Kodas:</p>
<p><code><br />
Sub PrintDocWithoutHeaderFooter()<br />
Dim s As Section<br />
For Each s In ActiveDocument.Sections<br />
s.Headers(wdHeaderFooterEvenPages).Range.Font.Hidden = True<br />
s.Headers(wdHeaderFooterFirstPage).Range.Font.Hidden = True<br />
s.Headers(wdHeaderFooterPrimary).Range.Font.Hidden = True</code></p>
<p>s.Footers(wdHeaderFooterEvenPages).Range.Font.Hidden = True<br />
s.Footers(wdHeaderFooterFirstPage).Range.Font.Hidden = True<br />
s.Footers(wdHeaderFooterPrimary).Range.Font.Hidden = True<br />
Next s</p>
<p>Options.PrintHiddenText = False</p>
<p>Dialogs(wdDialogFilePrint).Show</p>
<p>For Each s In ActiveDocument.Sections<br />
s.Headers(wdHeaderFooterEvenPages).Range.Font.Hidden = False<br />
s.Headers(wdHeaderFooterFirstPage).Range.Font.Hidden = False<br />
s.Headers(wdHeaderFooterPrimary).Range.Font.Hidden = False</p>
<p>s.Footers(wdHeaderFooterEvenPages).Range.Font.Hidden = False<br />
s.Footers(wdHeaderFooterFirstPage).Range.Font.Hidden = False<br />
s.Footers(wdHeaderFooterPrimary).Range.Font.Hidden = False</p>
<p>Next s<br />
End Sub</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_04.jpg" rel="lightbox[5818]" title="fwda_04"><img class="aligncenter size-full wp-image-6587" title="fwda_04" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_04.jpg" alt="" width="358" height="157" /></a></p>
<p>Kadangi jau atlikome didžiąją dalį, liko tik išvesti mygtuką, kad galėtume pasiekti šią komandą vos vienu pelės paspaudimu. Patogiausia ir geriausia turbūt yra susidėti savo makrokomandas į greito paleidimo mygtuko juostą (angl. quick access  toolbar), kuri matoma šalia pagrindinio Microsoft Office mygtuko viršutiniame kairiajame kampe.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_05.jpg" rel="lightbox[5818]" title="fwda_05"><img class="aligncenter size-full wp-image-6588" title="fwda_05" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_05.jpg" alt="" width="650" height="231" /></a></p>
<p>Tai padaryti galime atlikę šiuos veiksmus:</p>
<ol>
<li>Spaudžiame Microsoft Office mygtuką</li>
<li>Word parinktys (angl. word options)</li>
<li>Tinkinti (angl. Customize)</li>
<li>Kairėje pusėje pasirenkame makrokomandos (angl. macros)</li>
<li>Dešinėje pusėje pasirenkame greito paleidimo mygtuko juostą (angl. quick access  toolbar)</li>
<li>Pridedame savo pasirinktą makrokomandą specialiai tam esančiais mygtukais</li>
<li>Galime pridėti ir pakeisti makrokomandos paveiksliuką, jei norime.</li>
<li>Išsaugojame visas nuostatas ir testuojame.</li>
</ol>
<p>Jeigu atlikote visus elementus teisingai, esu įsitikinęs, kad nuo šiol spausdinate savo dokumentus be antraščių ir poraščių.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_06.jpg" rel="lightbox[5818]" title="fwda_06"><img class="aligncenter size-full wp-image-6589" title="fwda_06" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_06.jpg" alt="" width="203" height="59" /></a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kaip-spausdinant-ms-office-pasalinti-antrastes-ir-porastes/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>HTML5 Code Camp renginių Kaune ir Vilniuje santrauka</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/html5-code-camp-renginiu-kaune-ir-vilniuje-santrauka</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/html5-code-camp-renginiu-kaune-ir-vilniuje-santrauka#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 28 Nov 2011 10:00:01 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[APŽVALGOS]]></category>
		<category><![CDATA[html. html5]]></category>
		<category><![CDATA[konferencija]]></category>
		<category><![CDATA[microsoft]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=6339</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_021.jpg" rel="lightbox[6339]" title="fwda_02"><img class="aligncenter size-full wp-image-6344" title="fwda_02" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_021.jpg" alt="" width="619" height="304" /></a></p>
<p>Jeigu sekate mūsų renginių kalendorių IT renginiai, tikriausiai žinote, jog lapkričio 24 d. Vilniuje ir lapkričio 25 d. Kaune vyko Microsoft Lietuva organizuojamos HTML5 Code Camp konferencijos apie HTML5, CSS3 ir jų ateitį. Konferencijų metu apie šias, vis dar neišmėgintas kai kurių interneto kūrėjų, naujoves kalbėjo <a href="https://twitter.com/#!/stepanb">Štěpán Bechynský</a>: Čekijos Microsoft atstovas ir evangelistas.</p>
<p><a href="https://twitter.com/#!/tdagys">Tautvydas Dagys</a> Microsoft atstovas Lietuvoje atidarė konferenciją pristatydamas keletą Microsoft produktų, skirtų interneto kūrėjams, koduotojams ir dizaineriams.</p>
<ul>
<li><a href="http://www.microsoft.com/bizspark/">Microsoft Bizpark</a> &#8211; daugiausia į pradedančiuosius (angl. startip) orientuotos paslaugos ir priemonės. Dalyvaudami šioje programoje gausite Windows Azure debesies technologijas, programinę įrangą (nuo Windows 7 iki MS SQL Server) ir pagalbą (nuolaidos įvairiems mokymams, MS sertifikavimo programa ir kt.)</li>
<li><a href="http://www.microsoft.com/web/">Microsoft WebsiteSpark</a> &#8211; nemokami įrankiai interneto kūrėjams ir dizaineriams iš Microsoft. Šioje programoje dalyvaudami galėsite išsirinkti ne tik pigų serverių talpinimą paremtą Microsoft technologijomis, beti ir įvairių aplikacijų, galėsite naudotis nemokamomis MS Visual Web Developer Express 2010 ar įsigyti mokamą, tačiau turinčią puikią svetainių dizianų testavimo programą &#8211; Superpreview.</li>
<li><a href="https://www.dreamspark.com/default.aspx">Microsoft DreamSpark</a> -studentams aktualiausia programa, kuri siūlo daugiausia nemokamų įrankių ir galimybių iš visų 3 šių programų.</li>
</ul>
<p>Daugiau informacijos apie kiekvieną šių programų sužinosite oficialiuose puslapiuose ar mūsų straipsniuose ateityje.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_011.jpg" rel="lightbox[6339]" title="fwda_01"><img title="fwda_01" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/fwda_011.jpg" alt="" width="619" height="415" /></a></p>
<p>Konferencija buvo suskirstyta į keturias pagrindines dalis:</p>
<ol>
<li>HTML žymės &#8211; daugiausia buvo kalbama apie HTML ir HTML 5 istoriją ir struktūrą, kaip veikia naujo funkcionalumo pridėjimas į standartą, kodėl viskas taip vėluoja ir kas kuria šias naujas interneto technologijas. Pavyzdžiui, kiekvienam naujam dalykui reikia pereiti 5 dalis:<br />
<strong>First Public Working Draft</strong>- pateikiamas siūlymas ir sprendžiama ar verta įtraukti į standartą, ar vis dėlto tai tik tai vienai kūrėjui grupei reikalingas funkcionalumas.<strong>Working Draft</strong>- pridedamas naujas funkcionalumas, kuriamos naujovės, aktyvus darbas su technologija.<strong>Last Call</strong>- peržiūra ir galimybė dar pridėti naujo funkcionalumo, paskutinė tokia.<strong>Candidate Recommendation</strong>- dar viena peržiūra<strong>Recomendation</strong> &#8211; technologija ar priemonė jau standartas.</li>
<li>Dizainas &#8211; visos pagrindinės patvirtintos ir ne CSS3 galimybės: 2D tranformacijos, šešėliai, dėžučių suapvalinti kampai, nauji spalvų užrašymo būdai (RGBA, HSL, HSLA, opacity), netipinių kompiuterio raidžių panaudojimas, media queries (besikeičiantis dizainas mažėjant ar didinat ekrano dydį), spalvų gradientai ir pan.</li>
<li>API&#8230; &#8211; aptartos pagrindinės naujovės tokios, kaip tepk ir mesk funkcionalumas, failų įkėlimo API bei geonustatymo galimybės ar įvairių failų įterpimas tiesiogiai į patį HTML kodą.Taip pat įdomi smulkmena, jog JavaScript iš tiesų yra ECMA script. O, pavyzdžiui, paveiksliukus ar kokią kitą informaciją galima koduotai įterpti kaip paprastą div tiesiog į HTML kodą &#8211; nebereikės atskiro paveiksliuko failo ar pan.</li>
<li>HTML5 Išmaniuosiuose įrenginiuose &#8211; naudodamiesi HTML5 technologijomis galėsite kurti Windows 8 įvairias aplikacijas, o taip pat jau dabar galima tą patį daryti ir Windows Phone. Tačiau neapsistota tik šiais įrenginiais, pavyzdžiui, įdiegę specialią naršyklės versiją į mikrobangų krosnelę ar kokį kitą prietaisą, galėsite naudotis netgi visomis įrenginio galimybėmis, prieiti prie pat visų techninių parametrų ir, taip sakant, geležies. Tai suteikia daug įdomių galimybių, o konferencijos buvo pateiktas paprastas pavyzdys, kaip mikrobangų krosnelę nuskaito nuo įdėto produkto bar kodą ir suranda internete, kiek laiko jį reikia šildyti.</li>
</ol>
<p>Nors kai kurie dalykai buvo iš esmės žinomi ir netgi naudojami kaip priemonės kituose tarnybose, vis dėlto ši konferencija apibendrino visas žinias, sudėjo jas į vieną vietą ir galbūt užglaistė kai kurias spragas, kuriomis pasidomėti nebuvo laiko ar per daug noro. Pateikti pavyzdžiai prie kiekvienos temos buvo išties itin naudingi ir puikiai padėjo perprasti funkcionalumą, esu įsitikinęs, kad anksčiau nekūrę HTML5 aplikacijų pabuvę šioje konferencijoje gali nesunkiai pradėti tai daryti.</p>
<p>Microsoft Lietuva pasistengė, kad skaidrės ir pavyzdžiai būtų prieinami internete laisvai &#8211; visą medžiagą <a href="https://skydrive.live.com/?cid=a8f9e999b07a0570&amp;id=A8F9E999B07A0570!1566">galite parsisiųsti paspaudę šią nuorodą</a>.<!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/html5-code-camp-renginiu-kaune-ir-vilniuje-santrauka/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>3</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>AutoWinrarZip programėlė automatiniam išarchyvavimui</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/autowinrarzip-programele-automatiniam-isarchyvavimui</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/autowinrarzip-programele-automatiniam-isarchyvavimui#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 15 Nov 2011 12:00:00 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[autowinrarzip]]></category>
		<category><![CDATA[failai]]></category>
		<category><![CDATA[rar]]></category>
		<category><![CDATA[zip]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4734</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Interneto vartotojai, dažnai besisiunčiantys įvairią informaciją iš įvairių tarnybų ar torrent tipo puslapių, susiduria su problema, kai bene visi failai būna suarchyvuoti .rar ar .zip formatu. Pasinaudodami itin paprastas grafine vartotojo sąsaja su <a href="http://awrz.org/" target="_blank">AutoWinrarZip </a>automatiškai išarchyvuosite failus tiesiog juos talpindami į tam tikrą katalogą.</p>
<p>Programos veikimo principas itin elementarus &#8211; talpinate failus į vieną nurodytą katalogą, o iš archyvuojama kitame, jūsų pasirinktame kataloge. Taip pat ši programėle turi ir daugiau patogių pasirinkimų, pavyzdžiui, leidžia trinti suspaustus .rar bei .zip failus po išskleidimo. Taip pat programa atsinaujina pati, palaiko populiariausius .rar, .zip, .tar, .gzip, .bzip formatus.</p>
<p style="text-align: center"><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/screen.png" rel="lightbox[4734]" title="AutoWinrarZip programėlė automatiniam išarchyvavimui"><img class="size-full wp-image-4735 aligncenter" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/screen.png" alt="" width="513" height="442" /></a></p>
<p>AutoWinrarZip suderinama ir su abiem 32-bit bei 64-bit populiariausiomis Windows operacinėmis sistemomis. O jos kūrėjai ateityje planuoja pridėti papildomas savybes, kurios dar labiau supaprastins ir automatizuos darbą su suspaustais failais. Pavyzdžiui, planuojama pridėti automatinį kelių išskaidytų archyvų skleidimą.</p>
<p>Aplankykite <a href="http://awrz.org/" target="_blank">AutoWinrarZip puslap</a>į ir sužinokite daugiau arba tiesiog parsisiųskite ir išmėginkite šią programą.<!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/autowinrarzip-programele-automatiniam-isarchyvavimui/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Ką mums žada Google+ Pages?</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/ka-mums-zada-google-pages</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/ka-mums-zada-google-pages#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 14 Nov 2011 10:00:00 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[APŽVALGOS]]></category>
		<category><![CDATA[google]]></category>
		<category><![CDATA[pages]]></category>
		<category><![CDATA[socialinis tinklas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=5803</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Google visai neseniai leido savo naujausiu socialiniu tinklu naudotis ir Google Apps vartotojams, kurie daugiausia yra įvairaus dydžio įmonės, todėl netrukus pasirodė ir Google Pages &#8211; Facebook puslapių alternatyva Google+ soc. tinkle. Ką suteikia ir kuo galbūt geresni ar prastesni yra Google puslapiai? Ar verta juos kurti ir ar tai sudėtinga?</p>
<p>Pagrindinis šio funkcionalumo tikslas, anot Google, būti arčiau savo klientu ir palaikyti tikrą &#8211; žmogiškąjį ryšį su savo klientais. Šią idėją puikiai iliustruoja ir Google Pages pristatomasis filmukas, kurį galite pamatyti žemiau:</p>
<p><object width="640" height="360" classid="clsid:d27cdb6e-ae6d-11cf-96b8-444553540000" codebase="http://download.macromedia.com/pub/shockwave/cabs/flash/swflash.cab#version=6,0,40,0"><param name="allowFullScreen" value="true" /><param name="allowscriptaccess" value="always" /><param name="src" value="http://www.youtube.com/v/ozxfUtgySlo?version=3&amp;hl=lt_LT" /><param name="allowfullscreen" value="true" /><embed width="640" height="360" type="application/x-shockwave-flash" src="http://www.youtube.com/v/ozxfUtgySlo?version=3&amp;hl=lt_LT" allowFullScreen="true" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true" /></object></p>
<p>Google puslapiai iš esmės yra tie patys Googles+ profiliai, tačiau su jais jūs negalite pliusinti (paspausti +1, alternatyva Like mygtukui) kitų verslo puslapių, ką iš esmės taip pat tik gana neseniai pridėjo ir Facebook. Taip pat naudodamiesi Google+ Pages negalėsite pridėti kitų žmonių į savo ratą tol, kol jie nepridės jūsų puslapio pirmi arba nepaminės.</p>
<p>Tačiau keletas įdomių naujų funkcijų ir kitokių funkcijų:</p>
<ul>
<li>Pasinaudodami ratais galėsite siųsti ir kurti skirtingas žinutes atskiroms savo vartotojų grupėms. Tai atveria kelią kurti specialių nuolaidų ar kitokias specialias žinutes aktyviausiems nariams, o galbūt atvirkščiai paskatinti mažiau aktyvius vartotojus.</li>
<li>Stebėsite statistiką apie jūsų puslapį internete</li>
<li>Minėtas orientavimasis į tiesioginį ryšį su klientais įgyvendintas labai įdomia funkcija pavadinta Hangouts, kuria naudodamiesi jūs galėsite kurti savotiškus pasisėdėjimus internete tiesiogiai, pavyzdžiui, pasikviesti kokį nors srities žinovą ir jį pakalbinti. Ši naujovė labai primena lietuviškų naujienų portalų savaitės interviu, kai į studija pasikviečiama kokia nors įžymybė ir vartotojai jai gali tiesiogiai užduoti klausimus.Trumpą pristatymą galite pamatyti čia:<object width="640" height="360" classid="clsid:d27cdb6e-ae6d-11cf-96b8-444553540000" codebase="http://download.macromedia.com/pub/shockwave/cabs/flash/swflash.cab#version=6,0,40,0"><param name="allowFullScreen" value="true" /><param name="allowscriptaccess" value="always" /><param name="src" value="http://www.youtube.com/v/QN38vHZjWXw?version=3&amp;hl=lt_LT" /><param name="allowfullscreen" value="true" /><embed width="640" height="360" type="application/x-shockwave-flash" src="http://www.youtube.com/v/QN38vHZjWXw?version=3&amp;hl=lt_LT" allowFullScreen="true" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true" /></object></li>
<li>Google Badge galimybės. <a href="http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/google-valdiklis-ir-itaka-paieskos-rezultatams/">Apie jas jau rašė kolega Gediminas</a>, paminėsiu tik tiek, kad šia galimybe siekiama lengviau integruoti įmones svetaines su Google Pages. Taip pat pridėję Google Badge į savo svetainę patvirtinsite ją kaip oficialią ir galbūt tai turės daugiau įtakos paieškos rezultatams.</li>
<li>Artimiausiu metu visus Google+ paspaudimus susies į bendrą AdWords statistiką, kurią galėsite stebėti kurdami ir įvairias AdWords reklamas internete.</li>
</ul>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/image09.png" rel="lightbox[5803]" title="image09"><img class="aligncenter size-medium wp-image-5812" title="image09" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/11/image09-300x132.png" alt="" width="300" height="132" /></a></p>
<p>Kol kas didžiausias daugelio tinklaraštininkų ir naujienų portalų atstovų pastebėtas trukūmas tas, kad nors tuos Google+ labai lengva sukurti, nesudėtinga ir prikurti neoficialių, netikrų puslapių, kurie pasinaudoja įvairiais gerai žinomais įmonių vartais. Kitaip sakant, per didelis Google atvirumas šioje vietoje turi neigiamos įtakos sukčiavimui ypač kai kompanijos dar nespėjo pereiti ar išsiaiškinti Google+ Pages subtilybių.</p>
<p>Facebook šiuo atveju laimi tuo, kad turi praktiškai neribotas galimybes su papildomomis aplikacijomis, kuriomis vartotojams galite leisti naudotis tik patapus fanais ir pan.</p>
<p>Verta pamąstyti ir apie tai, ko toliau reiktų laukti arba tikėtis iš šio naujo socialinio tinklo ir jo galimybių verslui. Galbūt Google kūrėjai pasistengs ir tinkamai integruos visas savo sistemas kaip AdWords, paiešką, Youtube, Pages, Webmaster Tools, Analytics ir kt. &#8211; tai paskatintų daug įmonių paprasčiau ir vienoje vietoje naudotis visomis tarnybomis iškart. Taip pat neatmetama galimybė ir tai, kad su laiku Google gali pradėti prioretizuoti rezultatus pagal tai ar svetainės savininkas turi Google+ ir kiek daug juo naudojasi. Kol kas tai įdomus eksperimentas ir postūmis soc. tinklų srityje, kuris neleidžia užmigti Facebook ant laurų &#8211; žadėtas laiko juostos (angl. Timeline) funkcionalumas vis nepasirodo dėl prekinių vardų registracijos ir neigiamų vartotojų atsiliepimų, galbūt tai pastūmės Facebook dirbti daugiau su savo vartotojais ir ypač verslo vartotojais iš kurių gauna pagrindinį pelną.</p>
<p>Google kaip įmonė su savo įtaka internete tikrai gali turėti nemažai šansų nukonkuruoti Facebook, tačiau tai parodys tik laikas, kuris, mano nuomone, dar ateis negreitai. Google+ turi pasiūlyti kažką tokio, ko negalėtų nukopijuoti Facebook arba padaryti tą patį kelis kart patogiau &#8211; juk būtent dėl to Facebook nukonkuravo daugelį vietinių soc. tinklų.</p>
<p><a href="http://www.google.com/+/business/">Nuoroda į Google+ Pages.</a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/ka-mums-zada-google-pages/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>PrestaShop &#8211; antri metai iš eilės geriausia verslo aplikacija</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/prestashop-antri-metai-is-eiles-geriausia-verslo-aplikacija</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/prestashop-antri-metai-is-eiles-geriausia-verslo-aplikacija#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 18:00:56 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[SMULKMĖ]]></category>
		<category><![CDATA[elektroninė komercija]]></category>
		<category><![CDATA[prestashop]]></category>
		<category><![CDATA[sistema]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=5820</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.prestashop.com/">PrestaShop</a> pakankamai nauja ir vis tobulėjanti el. komercijos sistema antri metai iš eilės laimi <a href="http://www.packtpub.com/open-source-awards-home">Open Source Awards</a> ir už savęs šiais metais paliko tokius produkus nopCommerce (2 vieta) bei OpenCart (3 vieta). Daugiau informacijos apie <a href="http://www.packtpub.com/open-source-awards-home">laimėtojus rasite oficialiame puslapyje</a>.<!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/prestashop-antri-metai-is-eiles-geriausia-verslo-aplikacija/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kitoks būdas kurti ir dalytis pateiktimis internete &#8211; ReelApp</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kitoks-budas-kurti-ir-dalytis-pateiktimis-internete-reelapp</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kitoks-budas-kurti-ir-dalytis-pateiktimis-internete-reelapp#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 08 Nov 2011 10:00:00 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[pateiktys]]></category>
		<category><![CDATA[reel app]]></category>
		<category><![CDATA[tarnyba]]></category>
		<category><![CDATA[zurb]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4255</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_021.jpg" rel="lightbox[4255]" title="Kitoks būdas kurti ir dalytis pateiktimis internete &#8211; ReelApp"><img class="size-full wp-image-4257 alignnone" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_021.jpg" alt="" width="565" height="342" /></a></p>
<p>Dar vienas puikus<a href="http://www.zurb.com/"> Zurb komandos</a> kūrinys, tai <a href="http://www.reelapp.com/about">Reel App</a> tarnyba, suteikianti nemokamai ir be jokios registracijos kurti paprastas skaidres su komentarais internete.</p>
<p>Iš pradžių aplankęs šią tarnybą nelabai supratau, koks jos tikslas, ar tik dalytis failais internete, ar juos komentuoti, tačiau paskui supratau, kokias puikias galimybes suteikia ši Reel App. Tai paprastas būdas įkelti įvairius failus: nuo paprastų paveikslėlių iki skaidrių ir net PDF failų. Visus juos įkėlę galėsite pridėti komentarus, keisti jų išdėstymą bei eiliškumą ir galų gale išsaugoję savo ką tik sukurtą pateikčių rinkinį, dalytis juo internete su unikalia nuoroda.</p>
<p>Žinoma, tai toli gražu nėra Microsoft PowerPoint konkurentas ar bent siekiantis tokiu būt, tačiau, kaip patys autoriai teigia, internete ir išmaniųjų telefonų laikais, tuo pačiu kai Microsoft produkcija nebėra vienintelis įrankis internete, greitam ir paprastam skaidrių kūrimui ar demonstravimui turėtų pakakti ir tokios paprastos tarnybos. Ši tarnyba daugiau skirta dalytis informacija, ją aiškinti ar vaizduoti tarp kolegų, greitam pirminių variantų rodymui klientams ir kt. Tikiu, kad ir daugiau galimybių Reel App panaudoti rasite.</p>
<p>Tarnyba nemokama ir nereikalauja registracijos, kad ją naudotumėte, todėl galite pamėginti, o jei nepatiks, daugiau niekada ir negrįžti.</p>
<p><a href="http://www.reelapp.com/about">Nuoroda į Reel App.</a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kitoks-budas-kurti-ir-dalytis-pateiktimis-internete-reelapp/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Mokinukai.lt &#8211; naujas projektas mažiesiems interneto vartotojams</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/mokinukai-lt-naujas-projektas-maziesiems-interneto-vartotojams</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/mokinukai-lt-naujas-projektas-maziesiems-interneto-vartotojams#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 02 Nov 2011 06:00:41 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[APŽVALGOS]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[mokinukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4743</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_012.jpg" rel="lightbox[4743]" title="Mokinukai.lt - naujas projektas mažiesiems interneto vartotojams"><img class="size-full wp-image-4747 alignnone" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_012.jpg" alt="" width="649" height="224" /></a></p>
<p>Ne paslaptis, kad tėvai pirkdami vaikams kompiuteris visada galvoja apie jų naudą mokslo srityje, tačiau ne visada atsitinka būtent taip &#8211; dažnai mažiesiems mūsų interneto ir kompiuterių vartotojams įdomesni tampa įvairūs žaidimai. Vis dėlto pagaliau ir Lietuvos rinkoje atsiranda edukacinių ir naudingų svetainių būtent šiems interneto užkariautojams, o gal net ir būsimiems informacinių technologijų specialistams.</p>
<p>Atsinaujinusi <a href="http://mokinukai.lt/" target="_blank">Mokinukai.lt versija</a> siūlo galimybę pasinerti į virtualią bendruomenę, kurioje galima žaisti mokomuosius žaidimus, bendrauti ir apskritai pažinti pasaulį kiek linksmiau. Save portalas pristato kaip geriausią vaikams.</p>
<p>Nors net pradiniame puslapyje parašyta, kad reikia registruotis sistemoje, daugelį žaidimų išmėginti galima ir nepresiregistravus, pavyzdžiui, Žmogaus kaulai #1 ir kt. Žaidimai turėtų būti pakankamai įdomūs ir įtraukiantys patiems mažiausiems. Galbūt kiek neramina, kai kur esantys laukai, liepiantys vaikams įvedinėti savo vardus ir pavardes. Esu įsitikinęs, kad tokio dalykų iš mažųjų interneto vartotojų reikalauti nereiktų ir veikiau pasiūlyti linksmus ar lengvai įsimenamus pseudonimus.</p>
<p>Portalas siūlo ne tik galimybę žaisti edukacinius žaidimus, bet ir dalyvauti konkursuose, pavyzdžiui, piešinių, nuotraukų, kūrybiniuose konkursuose. O atskiroje Šeimos skiltyje, rasite ir įdomių straipsnių apie gyvūnus, filmus ir madą, kas pasakyčiau irgi neturėtų būti prioritetas tokio tipo portale.</p>
<p>Skiltyje aukcionas vaikai gali išmėginti savo jėgas ir dar neseniai labai madingose aukciono svetainėse, kur už savo laimėtus kuponus ir kreditus iš žaidimų, gali įsigyti įvairių mažų dovanėlių bei suvenyrų. Iš esmės tai taip pat diskutuotinas klausimas, ar tokio aukciono tipo kategorija yra priimtina patiems mažiausiems, tačiau bent jau skatina domėtis ir įveikti vis kitas užduotis.</p>
<p><object width="500" height="281"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/GGkjZpZ1LBU?version=3&#038;feature=oembed"></param><param name="allowFullScreen" value="true"></param><param name="allowscriptaccess" value="always"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/GGkjZpZ1LBU?version=3&#038;feature=oembed" type="application/x-shockwave-flash" width="500" height="281" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true"></embed></object></p>
<p>Portalas daugiausia orientuojasi į kol kas 1 &#8211; 4 klasių mokinus, todėl privatumas ir jų saugumas turėtų būti svarbiausias prioritetas tokio tipo portale dėl ko nereiktų versti vaikų įrašinėti savo vardus ir pavardes ar įkelti tikras nuotraukas. Tačiau siūlomos galimybės ir įvairūs įtraukiantys edukaciniai žaidimukai už kuriuos dar galima gauti ir dovanų turėtų patikti jūsų vaikams, kurie galbūt dar tik bando pirmuosius žingsnius internete. O juos nukreipti teisinga ir tinkama linkme nėra sudėtinga su tokių portalų pagalba.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_022.jpg" rel="lightbox[4743]" title="Mokinukai.lt - naujas projektas mažiesiems interneto vartotojams"><img class="alignleft size-medium wp-image-4748" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_022-300x181.jpg" alt="" width="300" height="181" /></a></p>
<p>Daugiau informacijos, skirtos tėvams apie internete tykančius pavojus ir kaip nuo jų apsaugoti mažametes atžalas skaitykite <a href="http://www.draugiskasinternetas.lt/lt" target="_blank">Draugiškas Internetas portale</a>.<!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/mokinukai-lt-naujas-projektas-maziesiems-interneto-vartotojams/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Bounce App &#8211; patogus ir paprastas būdas aptarinėti svetainių išvaizdą</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/bounce-app-patogus-ir-paprastas-budas-aptarineti-svetainiu-isvaizda</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/bounce-app-patogus-ir-paprastas-budas-aptarineti-svetainiu-isvaizda#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 28 Oct 2011 06:00:17 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[bounce app]]></category>
		<category><![CDATA[tarnyba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4252</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_01.jpg" rel="lightbox[4252]" title="Bounce App - patogus ir paprastas būdas aptarinėti svetainių išvaizdą"><img class="alignleft size-full wp-image-4253" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_01.jpg" alt="" width="618" height="504" /></a></p>
<p>Paprastumas ir efektyvumas turėtų būti šio amžiaus prioritetai ir malonu visada rasti paprastų, tačiau atitinkančių poreikius tarnybų tokių, kaip <a href="http://www.bounceapp.com/">Bounce App</a>, kuriomis norint naudotis net nereikia registruotis. Bounce App tai svetainių išvaizdos komentavimo ir peržiūros įrankis, kuris leis jums iš svetainės URL adreso per kelias sekundes gauti svetainės ekrano nuotrauką ir ją komentuoti.</p>
<p>Kol lauksite užsikraunančios ekrano nuotraukos, jums po ekraną šokinės raudonas kamuolys nuo kurio ir kilo šios tarnybos pavadinimas. O komentarai pridedami pažymėjus pele norimą svetainės dalį ar elementą ir pridėjus norimo teksto. Jūsų įrašytas komentaras bus matomas užvedus pele ant minėto pažymėto lauko.</p>
<p>Jeigu dar neturite paleistos svetainės versijos (angl. live), Jūs galite taip pat nesunkiai įkelti norimą paveikslėlį ar ekrano nuotrauką ir jį taip pat komentuoti.</p>
<p>Nagrinėdami savo turimą ekrano nuotrauką, galite papildomai keisti foną (iš balto į juodą, ar atvirkščiai), kas gali padėti aptarinėjant spalvas ir jų ryškumus ar kt. Užrašę norimus pastebėjimus savo komentarais galėsite pasidalinti ir Twitter, Facebook socialiniuose tinkluose arba turėdami unikalią Bounce App nuorodą parodyti savo komentarus kitiems.</p>
<p><a href="http://www.bounceapp.com/">Nuoroda į Bounce App.</a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/bounce-app-patogus-ir-paprastas-budas-aptarineti-svetainiu-isvaizda/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Dar viena dalinimosi tarnyba &#8211; KickSend</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/dar-viena-dalinimosi-tarnyba-kicksend</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/dar-viena-dalinimosi-tarnyba-kicksend#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 26 Oct 2011 06:00:50 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[dalinimasis]]></category>
		<category><![CDATA[failai]]></category>
		<category><![CDATA[kicksend]]></category>
		<category><![CDATA[tarnyba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=3972</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_012.jpg" rel="lightbox[3972]" title="Dar viena dalinimosi tarnyba - KickSend"><img class="alignleft size-full wp-image-3983" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_012.jpg" alt="" width="650" height="308" /></a></p>
<p>Visai neseniai rašėme apie <a href="http://www.fwd.lt/2011/patarimai/paprastas-dalinimasis-failais-internete-su-crate/">Let&#8217;s Create paprastą dalinimąsi failais internete</a>, šįkart apžvelgsime dar vieną panašią tarnybą internete, kuri turi šiek tiek daugiau pranašumų.</p>
<p><a href="http://kicksend.com/">KickSend </a>didžiausias skirtumas ir pranašumas tuo pačiu tas, kad ja galite naudotis tiek savo savo išmaniuosiuose telefonuose, tiek internete, tiek parsisiųsti ir įsidiegti programinę įrangą į savo kompiuterį. Deja, šįkart norint dalintis failais jau teks užsiregistruoti, tačiau registravimasis užtruks vos keletą sekundžių, jeigu pasinaudosite suteikta galimybe jungtis per Facebook.</p>
<p>Failus į sistemą taip pat galėsite įkelti vilkimo (angl. drag-and-drop) principu, o failų dydis neturi viršyti 150 mb. Papildomai įvesti el. pašto adresus draugų, kuriems siunčiate šiuos failus ir jie į savo el. pašto dėžutę gaus pakvietimą prisijungti prie KickSend tarnybos bei nuorodas failams parsisiųsti. Pažymėti draugai (tiems, kuriems kažką siuntėte) atsiras jūsų draugų skiltyje pačioje tarnyboje. O jei norite iškart sudaryti dažniausiai naudojamų vartotojų sąrašą, juos galite pridėti atskirai ir be siuntimo pasirinkę pridėti draugus (angl. add friends). Kiekvienas jūsų vartotojas papildomai gaus 250 mb vietos duomenims. Jums suteikiam 1 gb siunčiamiems failams.</p>
<p>Šis būdas iš esmės nėra labai patogus, nors ir gaunantiems failus registruotis nereikia, jeigu norite failus siųsti greitai, ką matėme su jau anksčiau aprašyta tarnyba Let&#8217;s Crate, tačiau nuolat besidalinantiems įvairaus dydžio failais, papildomi žingsniai (keliavimas į el. pašto dėžutę) neturėtų sudaryti labai jau daug problemų.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_02.jpg" rel="lightbox[3972]" title="Dar viena dalinimosi tarnyba - KickSend"><img class="alignleft size-full wp-image-3984" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_02.jpg" alt="" width="650" height="204" /></a></p>
<p>Jūs šioje tarnyboje netgi galite matyti savotišką veiksmų (angl. activity) sieną, kurioje rodoma, ką jūs kam išsiuntėte, kokius draugus pridėjote ir pan. &#8211; visa tai labai primena senąjį Facebook sienos principą ir vaizdavimą.</p>
<p>Štai ir visas tarnybos funkcionalumas &#8211; pakankamai paprasta ir nemokama.</p>
<p><a href="http://kicksend.com/">Nuoroda į KickSend.</a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/dar-viena-dalinimosi-tarnyba-kicksend/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Naujojo ketvirtos kartos Amazon Kindle apžvalga</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/naujojo-ketvirtos-kartos-amazon-kindle-apzvalga</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/naujojo-ketvirtos-kartos-amazon-kindle-apzvalga#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 25 Oct 2011 07:00:18 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[APŽVALGOS]]></category>
		<category><![CDATA[4]]></category>
		<category><![CDATA[amazon]]></category>
		<category><![CDATA[featured]]></category>
		<category><![CDATA[kindle]]></category>
		<category><![CDATA[skaitykle]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4739</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/lens16331321_1317222599Kindle_4.jpg" rel="lightbox[4739]" title="lens16331321_1317222599Kindle_4"><img class="alignleft size-full wp-image-5066" title="lens16331321_1317222599Kindle_4" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/lens16331321_1317222599Kindle_4.jpg" alt="" width="250" height="335" /></a></p>
<p>El. skaityklės išpopuliarėjo tarp interneto ir knygų mėgėjų, o pirmuosius žingsnius juos žengė dar 2004 metais su Sony Libre el. skaitykle, pirma pasinaudojusia naujausia elektroninio rašalo technologija, kuri nevargina akių. Būtent lengvumas, nedidelis dydis ir akių nuovargio nebuvimas yra pagrindiniai šių įrenginių pranašumai, kuriais giriasi visi, kas jas gamina. Žmonės taip pat masinami didžiule knygų biblioteka tiesiog švarko kišenėje. <a href="http://www.amazon.co.uk/">Amazon</a>, turbūt didžiausias ir populiariausias knygynas internete, išgarsėjęs ne tik savo plačiu knygų pasirinkimu, bet ir elektroninėmis skaityklėmis neseniai pristatė jau ketvirtąją šių įrenginių kartą. Vieną tokią Amazon Kindle el. knygų skaityklę apžvelgsime ir FWD.lt.</p>
<p>Ketvirtoji Amazon Kindle karta pasižymi net 30% lengvesniu įrenginiu, mažesniu prietaisu išlaikančiu tą patį 6 colių (apie 15.4 cm) ekraną bei klaviatūros pašalinimu, kurią pakeitė arba mygtukais valdoma vartotojo sąsaja arba lietimui jautrus ekranas. Senoji skaityklių karta nuo šiol pavadinta <a href="http://www.amazon.co.uk/Kindle-Wireless-Reader-3G-Wifi-Graphite/dp/B002LVUWFE/ref=sr_tr_sr_1?ie=UTF8&amp;qid=1319517380&amp;sr=8-1" target="_blank">Kindle Keyboard</a> ir labiau tinkama turbūt tiems, kurie mėgsta pridėti įvairius prierašus arba pasižymėjimus. Tačiau apie viską nuo pradžių.</p>
<p style="text-align: center;"><a href="../wp-content/uploads/2011/10/IMG_0013a.jpg" rel="lightbox[4739]" title="IMG_0013a"> <img class="size-medium wp-image-5098 aligncenter" title="IMG_0013a" src="../wp-content/uploads/2011/10/IMG_0013a-225x300.jpg" alt="" width="225" height="300" /> </a><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111018_150717a.jpg" rel="lightbox[4739]" title="IMG_20111018_150717a"><img class="size-medium wp-image-5097 aligncenter" title="IMG_20111018_150717a" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111018_150717a-225x300.jpg" alt="" width="225" height="300" /></a><a href="../wp-content/uploads/2011/10/IMG_0013a.jpg"><br />
</a></p>
<p>El. skaityklės dydis iš tikrųjų labai stebina, ji ne tiek jau didesnė už išmanųjį telefoną ir šiek tiek mažesnė už standartinę darbo knygą-kalendorių (žr. nuotrauką), todėl ji puikiai telpa rankoje, yra lengva ir net viena ranka laikydamas gali skaityti nepavargdamas nei akių, nei rankų, ko galbūt nepasakytum apie 500-1000 psl. knygas. Puslapiams vartyti įrengti specialūs mygtukai iš abiejų pusių, todėl viena laikydami skaityklę galėsite nesunkiai vartyti puslapius į priekį ar atgal. Puslapių varymas tampa kiek nepatogus pasivertus skaitymą horizontaliai, tuomet reikia ištiesti nykštį beveik devyniasdešimties laipsniu kampu, kad paspaustum kitą puslapį, tačiau su laiku priprasite. Skatiyklė gal ir netilps į jūsų švarko kišenę, tačiau tikrai nesunkiai ją sutalpinsite net ir mažiausiame moteriškame rankinuke ar dokumentų dėkle jau nekalbant apie kompiuterio krepšį ar paprastą kuprinę.</p>
<p style="text-align: center;"><img class="size-medium wp-image-5096 alignnone" title="IMG_20111018_152456a" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111018_152456a-225x300.jpg" alt="" width="225" height="300" /> <a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_16351a3.jpg" rel="lightbox[4739]" title="IMG_20111024_16351a3"><img class="size-medium wp-image-5095 aligncenter" title="IMG_20111024_16351a3" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_16351a3-225x300.jpg" alt="" width="225" height="300" /></a></p>
<p>Bene vienas didžiausių trūkumų įvardijamas galimas skaityklės ekrano atspindys skaitant ja prieš saulę ar lempą. Mėginau dienos metu švienčiant saulei įvairiais kampais ją skaityti, tai ryškumas ir kontrastas buvo netgi šiek tiek geresni nei skaitant kambaryje. Vis dėlto pasidėjus skaityklę ant stalo ir apšvietus ją staline lempute gaunamas atspindys, kuris kiek įkyriai nervina skaitant, tačiau pasukus bent 5-10 kampu skaityklę (t.y. paėmus į ranką) atspindys dingsta. Pats ekranas išties nevargina akių &#8211; tiesiog nepalyginimas skaitymas kompiuterio ekrane ir iš šios skaityklės. Galbūt būtų galima lyginti specialios programinės įrangos pagalba sukuriamas sąlygas išmaniajame telefone su šiuo specialiu elektroninio rašalo ekranu, tačiau ir tai didesnis el. skaityklės ekranas nustelbia svarstykles į savo pusę. O jeigu bijote, kad raidės pasirodys per mažos ar turite regėjimų sutrikimų, galite nesijaudinti, vos keliais mygtukų paspaudimais padidinsite arba sumažinsite šriftą. Pavyzdžiui, asmeniškai man netgi mažesnis nei pagal numatytąsias nuostatas (angl. default) raidžių dydis buvo dar patogesnis skaitymui, nes neturiu regos sutrikimų ir tuo pačiu daugiau teksto telpa į ekraną viename puslapyje.</p>
<p style="text-align: center;"><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_163539a.jpg" rel="lightbox[4739]" title="IMG_20111024_163539a"><img class="size-medium wp-image-5094 aligncenter" title="IMG_20111024_163539a" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_163539a-225x300.jpg" alt="" width="225" height="300" /></a> <a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_163815a.jpg" rel="lightbox[4739]" title="IMG_20111024_163815a"><img class="aligncenter size-medium wp-image-5100" title="IMG_20111024_163815a" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_163815a-300x225.jpg" alt="" width="300" height="225" /></a></p>
<p>Kadangi šis modelis pats paprasčiausias (per Didžiąją Britaniją kitokių šiuo metu ir negalima parsisiųsti iš 4 kartos) didžiausias jo trūkumas turbūt yra klaviatūros trūkumas, kurį jūs pajausite nebent rašydami daug pastabų ar pažymėjimų savo el. knygose. Rašymas jau senamadišku būdu, kai raidės keturiais rodyklių mygtukais pasirenkamos tikrai nėra patogus būdas daug rašyti ir tai ne tik, kad labai lėta, bet ir įkyru. Vis dėlto kitu atveju jūs nepajusite jokio skirtumo, mat beveik visas nuostatas galėsite pasiekti vos 2-3 paspaudimų pagalba ir tai neturėtų sudaryti daug trukdžių. Žinoma, pripratusiam prieš išmaniojo telefono pirmuosius kartus gali kilti noras spaudyti ir patį ekraną, tačiau nebent įsigysite Kindle Touch ar Kindle Fire, to jums padaryti nepavyks. Klaviatūra iššaukiama specialiu klaviatūros mygtuku beveik visur, todėl nepatogumas lieka tik rašant. Be klaviatūros pasikeitė ir įjungimo/išjungimo mygtukas, kuris ankstesnėse kartose buvo paslenkamas, o dabar yra paprastas paspaudžiamas mygtukas.</p>
<p>O jūsų pažymėjimai ir komentarai bus išsaugomi atskirai kartu su knygos informacija bei data, kada šį veiksmą atlikote. Citatų išsirinkimas mėgstantiems jas kaupti nuo šiol tapo dar paprastesnis. Savi sukauptas knygas galėsite talpinti ir į susikurtas kolekcijas, kurių kūrimas, kaip supratau, nuo ankstesnių versijų tapo kiek patogesnis. Nuo šiol susikursite naują, taip vadinamą, kolekciją ir pasirinkę Pridėti į kolekciją tiesiog eisite per knygų sąrašą ir varnelės principu sužymėsite visas norimas knygas talpinimui. Savo knygų sąrašą galite rūšiuoti pagal kolekcijas, paskiausiai skaitytas, pavadinimą ar autorių, kas dar labiau palengvins savo knygų kolekcijos tvarkymą bei skaitymą ar paiešką. Integruota paieška pakankamai silpnoka, tačiau susirasti informaciją tekste, pavadinime ar kur kitur turėtų padėti.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_163550a.jpg" rel="lightbox[4739]" title="IMG_20111024_163550a"><img class="aligncenter size-medium wp-image-5093" title="IMG_20111024_163550a" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_163550a-225x300.jpg" alt="" width="225" height="300" />  </a><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_163735a.jpg" rel="lightbox[4739]" title="IMG_20111024_163735a"><img class="aligncenter size-medium wp-image-5104" title="IMG_20111024_163735a" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/IMG_20111024_163735a-300x225.jpg" alt="" width="300" height="225" /></a></p>
<p>Apie baterijos laikymą kol kas sunku kalbėti, nes beveik visą laiką skaityklė buvo laikoma su pajungtu WiFi ryšiu (beje, 3G nepalaiko), todėl viena baterijos padala net ir pilnai pakrovus pakankamai greitai dingo, tačiau, tikiu, kad gamintojai nemeluoja ir ją iš tiesų galima naudotis iki vieno mėnesio išjungus WiFi ir ja naudojantis po 30 minučių per dieną. Iš techninių galimybių turbūt labiausiai norėtųsi, kad skaityklė paverstų vaizdą automatiškai ir nereiktų kiekvieną kartą rinktis vis tos nuostatos, kaip nori skaityti tekstą.</p>
<p>Taip pat gaila, kad Amazon Kindle nepalaiko pakankamai populiaraus epub formato, tačiau galėsite skaityti knygas Kindle (AZW), TXT, PDF, neapsaugotu MOBI, PRC, HTML, DOC, DOCX, JPEG, GIF, PNG, BMP formatais. Tam netgi gausite specialų Amazon el. pašto adresą ir knygas galėsite sau tiesiog nusisiųsti į prietaisą, o per WiFi jas gauti jau skaitymui. Tiesa, turbūt didžiausias visų jūsų klausimas, tai PDF skaitymas. Iš tiesų normalaus PDF skaitymas praktiškai neįmanomas ir šioje skaityklėje, nes ekranas pakankamai mažas ir tik dalis teksto telpa į ekraną. Norint skaityti A4 formato PDF reikia judinti ekraną dešinėn, kairėn, kas visiškai nepritaikyta šiam įrenginiui net ir pavertus jį horizontaliai. Todėl visus PDF failus teks vis dėlto konvertuoti į paprastesnius formatus ir tenkintis gaunama kokybe, kuria aš šiek tiek taip pat nusivyliau. Naudojantis <a href="http://calibre-ebook.com/" target="_blank">Calibre </a>programine įranga nepavyko tinkamai susikonvertuoti daugelio el. knygų: dažnai lieka PDF antraštės, puslapiai, pastraipų viduryje atsiranda tarpeliai ir pan. Tačiau galbūt taip nutiko ir dėl to, kad dar nesu patyręs &#8220;konvertuotojas&#8221; ir su laiku bus galima atrasti tinkamų nuostatų konvertavimui, kurios padės skaityti net ir PDF failus patogiau. Geriausiai konvertuojama iš epub į mobi failo formatą &#8211; tuomet gaunama mažiausiai nesklandumų ir tekstas atrodo geriausiai. Tačiau, pavyzdžiui, sukonvertavus Microsoft PowerPoint skaidres į PDF ir jas tiesiog įkėlus per el. paštą buvo gautas visai neblogas rezultatas &#8211; mokytis ir skaityti iš tokių skaidrių buvo tikrai patogu.</p>
<p>Dar keletas dalykų, kurių nepaminėjau:</p>
<ul>
<li>Amazon suteiks jūsų visoms nusipirktoms knygoms nemokamą talpinimą debesyje, todėl niekada neprarasite savo knygų kolekcijos, net jei ir atsitiks taip, kad jos nebesutalpinsite į 2 GB vidinę atmintį.</li>
<li>Įrenginyje nemokamai įdiegti žodynai, kuriais patogiai naudotis galėsite vos pastumdami žymeklį prie norimo žodžio. Platesnį žodžio reikšmės aprašymą pamatysite paspaudę pagrindinį valdymo mygtuką.</li>
<li>Galėsite skaityti ir vartyti daugybe prieinamų nemokamų knygų Amazon bibliotekoje, tačiau tam reikės jūsų kreditinės kortelės.</li>
<li>Apskritai pakankamai įkyrus dalykas, kad bet kokiai smulkmenai Amazon reikalinga kredito kortelė, kurios Lietuvoje nėra tokios populiarios.</li>
<li>Su savo skaitykle gausite tik USB laidą, kuriuo ir krausite savo skaityklę. Normalus amerikietiškas arba britiškas pakrovėjas kainuos papildomai. Laidas pakankamai ilgas, todėl kol krausite, galėsite ir skaityti.</li>
<li>Įdėklą savo skaityklei taip pat turėsite įsigyti atskirai.</li>
<li>Prietaisas sveria apie 170 gramų.</li>
<li>Galėsite rinktis iš daugiau nei 1 milijono knygų kolekcijos Amazon</li>
<li>Pasinaudodami papildomomis tarnybomis, pavyzdžiui, <a href="http://www.instapaper.com/" target="_blank">Instapaper</a> galėsite persiųsti specialiai sukonvertuotą tekstą iš svetainių, skaityti dienraščius ir kt.</li>
<li>Pigiausio įrenginio kaina be klaviatūros ir liečiamo ekrano 89 svarai (apie 353 litus rašymo metu).</li>
</ul>
<p>Apskritai el. skaityklė turbūt labiausiai tinkama daugiau paprastų knygų mėgėjams, nes didžiausia problema ir būna konvertuojant ar peržiūrint sudėtingas knygas, kuriose, pavyzdžiui, yra programinio kodo ar schemų ir paveikslėlių. Šiuo klausimu jau kiekvienas turėtų pamėginti apsispręsti pats, kas jam patogiau ir aiškiau, nes kiekvieno skonis ir galimybės skiriasi.</p>
<p>Taip pat kitas klausimas, kuris dažnai kyla vartotojams, tai popierinių knygų lentynos išmainymas į el. knygų versijas ir praradimas to kaupimo jausmo, gražios lentynos, kurią galite rodyti visiems atėjusiems svečiams ir pan. Knygų lentyna, mano asmenine nuomone, vis dar išlieka vertybė ir pakankama interjero ar statuso detale, nors galbūt kai kurie su manimi ir nesutiks.</p>
<p>Amazon Kindle išties puikus įrenginys, padėsiantis jums nešiotis su savimi net ir didžiausią pasaulio biblioteka beveik į kišenę telpančiame įrenginyje, kuris ne tik patogus ir paprastas naudoti, bet ir nevargina jūsų akių skaitant, kas šiais laikais išties yra vertybė. Tai puikus įrenginys daug skaitantiems, skubantiems ir nespėjantiems su pasaulio ritmu, nes knygas galėsite skaityti bet kur be pakrovėjo laidų nešiojimosi su savimi ir pan.</p>
<p><a href="http://www.amazon.co.uk/" target="_blank">Daugiau informacijos apie šią skaityklę rasite Amazon svetainėje. </a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/apzvalgos/naujojo-ketvirtos-kartos-amazon-kindle-apzvalga/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>11</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>FlowTorch: pajamų ir išlaidų sekimas</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/flowtorch-pajamu-is-laidu-sekimas</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/flowtorch-pajamu-is-laidu-sekimas#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 20 Oct 2011 06:00:05 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[flowtorch]]></category>
		<category><![CDATA[išlaidos]]></category>
		<category><![CDATA[pajamos]]></category>
		<category><![CDATA[tarnyba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=3934</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Jeigu lygi šiol galvojote kur dingsta jūsų taip sunkiai uždirbta alga, pasinaudoję <a href="http://flowtorch.co.uk/">FlowTorch </a>pajamų ir išlaidų fiksavimo tarnyba galėsite nesunkiai tai sužinoti.</p>
<p>Tai išties labai paprasta ir nesudėtinga naudoti tarnyba internete. Užsiregistruojate ir iškart galite pridėti įvairias gaunamas pajamas ar fiksuoti išlaidas. Visa tai vadinama transakcijomis, kurias jūs ir suvedinėjate kiekvieną kartą. Transakcijas galima priskirti savo sukurtoms kategorijoms, kurios padės lengviau orientuotis, kam išleidžiate daugiausia ar iš ko pajamų gaunate daugiau.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_03.jpg" rel="lightbox[3934]" title="FlowTorch: pajamų ir išlaidų sekimas"><img class="alignleft size-full wp-image-3935" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_03.jpg" alt="" width="636" height="219" /></a></p>
<p>FlowTorch siūlo ir labai patogią pasikartojančių mokėjimų galimybę, t.y. jūs galite priskirti nuolat pasikartojančius mokėjimus, kad nereiktų kiekvieną kartą jų suvedinėti ranka. Juos taip pat matysite ir valdysite atskirai, kad nepasimestų tarp paprastų mokėjimų.</p>
<p>Visus mokėjimus galite matyti pagal dienas ir mėnesius peržiūros kreivėje pagrindiniame skydelyje (angl. dashboard), kas vaizdžiai parodo, kiek kokią dieną išleidžiate ar gaunate pajamų. Šiek tiek nepatiko, kad nėra gerai matomoje vietoje pagrindiniame skydelyje mygtuko &#8220;pridėti naują&#8221;, nes dabar norint kiekvieną kartą sukurti naują mokėjimą, reikia eiti per horizontalų meniu.</p>
<p>(paspaudę ant nuotraukos ją padidinsite)</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_04.jpg" rel="lightbox[3934]" title="FlowTorch: pajamų ir išlaidų sekimas"><img class="alignleft size-medium wp-image-3936" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_04-300x94.jpg" alt="" width="300" height="94" /></a><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_05.jpg" rel="lightbox[3934]" title="FlowTorch: pajamų ir išlaidų sekimas"><img class="size-medium wp-image-3937 alignleft" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_05-300x165.jpg" alt="" width="300" height="165" rel="lightbox[FlowTorch: pajamų ir išlaidų sekimas]" /></a>O kiekvieno mėnesio gale galėsite parsisiųsti ataskaitas apie atliktus mokėjimus, kurie bus saugomi ir pačioje tarnyboje. Tiesa, kiekvienai transakcijai galite pridėti failą, kurių bendra užimama vieta nemokamoje versijoje neturėtų viršyti 100 mb.</p>
<p>Kol kas ši tarnyba žengia dar tik pirmuosius ir turbūt sunkiausius žingsnius, nes ir jų tinklaraštyje tėra vos keli įrašai datuojami nuo šių metų rugpjūčio galo, todėl ateityje galima tikėtis ir daugiau funkcionalumo, jeigu tik ji pasiseks ir kūrėjai tęs toliau darbą. Taip pat norėtųsi ir aplikacijos išmaniesiems telefonams, kuri padėtų sekti visas išlaidas/pajamas dar efektyviau &#8211; turbūt turėdama išmaniųjų palaikymą ši tarnyba būtų puikus pasirinkimas paprastam mokėjimų sekimui.</p>
<p><a href="http://flowtorch.co.uk/">Nuoroda į šią tarnybą.</a></p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_06.jpg" rel="lightbox[3934]" title="FlowTorch: pajamų ir išlaidų sekimas"><img class="alignleft size-full wp-image-3938" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_06.jpg" alt="" width="592" height="108" /></a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/flowtorch-pajamu-is-laidu-sekimas/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>8</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Paprastas dalinimasis failais internete su Crate</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/paprastas-dalinimasis-failais-internete-su-crate</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/paprastas-dalinimasis-failais-internete-su-crate#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 18 Oct 2011 06:00:13 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[create]]></category>
		<category><![CDATA[dalinimasis]]></category>
		<category><![CDATA[failai]]></category>
		<category><![CDATA[tarnyba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=3930</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_011.jpg" rel="lightbox[3930]" title="Paprastas dalinimasis failais internete su Crate"><img class="alignleft size-full wp-image-3931" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_011.jpg" alt="" width="650" height="286" /></a></p>
<p>Vis daugiau interneto tarnybų juda link kuo paprastesnio paslaugų valdymo ir darbo su jomis &#8211; tai padeda sutaupyti mums, jų vartotojams, nemažai laiko. Let&#8217;s <a href="http://www.letscrate.com/">Crate </a>- dar viena puiki itin paprasta failų dalinimosi tarnyba internete.</p>
<p>Jums nereikia registruotis, kad galėtumėte ja iškart naudotis, o failus galite įkelti tiesiog vilkimo (angl. drag-and-drop) principu. Įkėlę failą gausite unikalią nuorodą, kurią galėsite dalinti visiems norintiems parsisiųsti, o po 30 minučių failas automatiškai bus ištrintas. Šis būdas patogus, jeigu ką nors norite siųsti per Skype, tačiau dėl vidinio IP ar kitų problemų siuntimas užtrunka gana ilgai.</p>
<p>Jeigu nepakanka, to ką gaunate, galite papildomai užsiregistruoti šioje tarnyboje ir nemokamai gausite 1 gb nemokamos vietos, šešias, taip vadinamas, dėžes, 1000 parsisiuntimų ir failo dydžio apribojimą iki 50 mb. Jeigu netenkina ir šie, galite išmėginti ir mokamus planus, kurie siūlo neribotus kiekius dėžių, neribotus parsisiuntimus ir nuo 10 gb iki 500 gb vietos &#8211; visa tai vos už 4, 12 ar 60 JAV dolerių per mėnesį.</p>
<p>Programuotojai gali nesunkiai pasinaudoti šios tarnybos sukurti API, naudodami JSON. Daugiau informacijos turėtumėte rasti oficialiame puslapyje.</p>
<p><a href="http://www.letscrate.com/">Nuoroda į tarnybą.</a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/paprastas-dalinimasis-failais-internete-su-crate/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>9</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Listhings &#8211; lipnūs lapeliai internete</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/listhings-lipnus-lapeliai-internete</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/listhings-lipnus-lapeliai-internete#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 11 Oct 2011 06:00:34 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[lapeliai]]></category>
		<category><![CDATA[listhings]]></category>
		<category><![CDATA[planavimas]]></category>
		<category><![CDATA[tarnyba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=3924</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_08.jpg" rel="lightbox[3924]" title="Listhings - lipnūs lapeliai internete"><img class="size-full wp-image-3927 alignnone" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_08.jpg" alt="" width="441" height="265" /></a></p>
<p>Prieš keletą metą buvo didžiulė lipnių lapelių (angl.  sticky notes) mada, nes tai buvo kažkas naujo internete, o ir techninis sprendimas buvo pakankamai sudėtingas tuomet. Vis dėlto ir dabar tebėra žmonių, kurie aktyviai naudoja šiuos lipnius lapelius kiekvieną dieną, taigi kodėl jų neperkėlus į internetą?</p>
<p><a href="http://listhings.com/">Listhings tarnyba</a> būtent tai jums siūlo. Paprasta, efektyvu ir pasiekiama iš bet kur &#8211; būtent šie tarnybos bruožai gali priversti jus naudotis lapeliais internete. Iki spalio 10 dienos netgi nereikalinga registracija, kad jais galėtumėte naudotis. Taip pat numatomi kažkokie ypatingi pakeitimai, kurie gali neveikti neprisiregistravusiems vartotojams, tad jeigu išbandėte ir patiko &#8211; užsiregistruokite. Visi išsaugoti lapeliai išliks ir prisiregistravus.</p>
<p>Lapelius galite stumdyti po visą ekraną, jiems priskirti skirtingas spalvas. O pati lenta ant kurios lapeliai dedami yra begalinė, todėl tikrai nepritrūksite vietos savo darbų sąrašams, priminimams ir kitai informacijai.</p>
<p>Kadangi tarnyba tokia paprasta apie ją daugiau ir nėra ką pridurti &#8211; išmėginkite patys.</p>
<p><a href="http://listhings.com/">Nuoroda į Listhings.</a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/listhings-lipnus-lapeliai-internete/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>3</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Facebook galima bus naudotis turint vos SIM kortelę</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/uncategorized/facebook-galima-bus-naudotis-turint-tik-sim-kortele</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/uncategorized/facebook-galima-bus-naudotis-turint-tik-sim-kortele#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 07 Oct 2011 10:00:32 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[NAUJIENOS]]></category>
		<category><![CDATA[Uncategorized]]></category>
		<category><![CDATA[facebook]]></category>
		<category><![CDATA[sim]]></category>
		<category><![CDATA[telefonas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4440</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_011.jpg" rel="lightbox[4440]" title="Facebook galima bus naudotis turint vos SIM kortelę"><img class="alignleft size-full wp-image-4448" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_011.jpg" alt="" width="629" height="350" /></a></p>
<p>Dažnai įvairios tarnybos internete siūlo nemokamus priminimus, pavyzdžiui, Google Calendar ar atsiunčią kitą informaciją nemokamomis SMS žinutėmis į beveik bet kurią pasaulio šalį. Atrodo, kad panašiu principu greitu metu norint atnaujinti savo Facebook sienos informaciją nereikės nei mobiliojo, nei paprasto interneto prieigos.</p>
<p>Nuo šiol, atrodo, gausybė GSM telefonų vartotojų galės naudotis Facebook nepriklausomai nuo savo telefono modelio ar interneto ryšio. Įmonė Gemalto pristatė naują ir kiek patobulintą šių atnaujinimų galimybę nuo savo pirmųjų demonstracijų dar šių metų vasarį. Ši sistema leidžia jums specialaus meniu pagalba atnaujinti savo statusą SMS žinute, peržiūrėti draugų pasisakymus ir netgi juos komentuoti.</p>
<p>Ir visa tai beveik nemokama. Jums nekainuos siunčiamos ar gaunamos SMS žinutės, tačiau teks mokėti savotišką abonentinį mokestį, kuris bent jau šiuo metu numatomas toks:</p>
<ul>
<li>1 JAV doleris už dieną naudojimosi</li>
<li>3 doleriai už savaitę naudojimosi.</li>
<li>9 doleriai už mėnesį</li>
</ul>
<p>Šis funkcionalumas, žinoma, mažiau aktualus Lietuvos ar kitoms rinkoms, kuriuose populiarėja išmanūs telefonai, tačiau nenorintiems mokėti už kiekvieną SMS ar besivisytančiose šalyse, kur paprasti telefonai tebėra vieninteliai naudojami.</p>
<p>Peržiūrėkite pristatymo video:</p>
<p><object width="500" height="281"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/_u98wGKS7u0?version=3"></param><param name="allowFullScreen" value="true"></param><param name="allowscriptaccess" value="always"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/_u98wGKS7u0?version=3" type="application/x-shockwave-flash" width="500" height="281" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true"></embed></object></p>
<p><a href="http://gigaom.com/mobile/facebook-sim-card-uses-sms-gemalto/">Parengta pagal GigaOM</a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/uncategorized/facebook-galima-bus-naudotis-turint-tik-sim-kortele/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>6</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Facebook šiuo metu toks didelis kaip internetas 2004</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/facebook-siuo-metu-toks-didelis-kaip-interntas-2004</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/facebook-siuo-metu-toks-didelis-kaip-interntas-2004#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 07 Oct 2011 09:30:08 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[SMULKMĖ]]></category>
		<category><![CDATA[2004]]></category>
		<category><![CDATA[2010]]></category>
		<category><![CDATA[facebook]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4451</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Internet World Stats paskaičiavo, kad Facebook šiuo metu yra lygiai tokio pat dydžio, kokio ir internetas buvo dar visai neseniai 2004 metais. Paspaudę šią smulkmę matysite ir tai vaizduojančią diagramą bei itin staigiai kilusį interneto naudojimą iki 2010 metų.</p>
<p>Verta prisiminti ir tai, kad 2004 Facebook turėjo vos 140 milijonų vartotojų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/Internet-Growth-Chart.png" rel="lightbox[4451]" title="Facebook šiuo metu toks didelis kaip internetas 2004"><img class="alignleft size-full wp-image-4452" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/Internet-Growth-Chart.png" alt="" width="600" height="797" /></a></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><a href="http://www.readwriteweb.com/archives/facebook_is_as_big_as_the_internet_of_2004.php">Parengta pagal ReadWriteWeb.</a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/facebook-siuo-metu-toks-didelis-kaip-interntas-2004/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>3</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Picnik &#8211; paprastas nuotraukų retušavimas ir koregavimas internete</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/picnik-paprastas-nuotrauku-retusavimas-ir-koregavimas-internete</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/picnik-paprastas-nuotrauku-retusavimas-ir-koregavimas-internete#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 04 Oct 2011 06:00:30 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[nuotraukos]]></category>
		<category><![CDATA[picknik]]></category>
		<category><![CDATA[retušavimas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=3899</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Jeigu nemokate naudotis Photoshop ar tiesiog jis jums per brangus, paprastam namų vartotojui puikiai tiks ir <a href="http://www.picnik.com/">Picnik tarnyba</a> internete įgalinanti jus nesunkiai retušuoti ir koreguoti savo nuotraukas. Tai puikus ir paprastas sprendimas net ir nepatyrusiems kompiuterių vartotojams.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_07.jpg" rel="lightbox[3899]" title="Picnik - paprastas nuotraukų retušavimas ir koregavimas internete"><img class="alignright size-full wp-image-3907" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_07.jpg" alt="" width="223" height="576" /></a>Norint naudotis šia tarnyba jums nereikia registruotis &#8211; tiesiog įkeliate nuotrauką į Picnik ir gaunate gausybę įrankių, kuriais galite paįvairinti, pagražinti ar pakoreguoti savo nuotraukas. Galite ne tik iškirpto (angl. crop) dalį nuotraukos, ją pasukti, keisti jos dydį (angl. resize), bet dirbti su galingesniais įrankiais.</p>
<p>Pavyzdžiui, dažnai pasitaikanti problema spalvų sodrumo praradimas, kai apšvietimas būna prastas, tam galite pasinaudoti Colors skiltyje esančiais įrankiais padėsiančiais keisti spalvų sodrumą. Taip pat galite nesunkiai pridėti ar mažinti gauti šešėlius (angl. shadows) nepamiršdami ir galimybės spalvas šiek tiek išblukinti (angl. highlight). Kontrasto (angl. contrast) ir apšvieta (angl. exposure) suteiks dar daugiau galimybių.</p>
<p>Be šių pakankamai standartinių įrankių bet kuriai didesnei nuotraukų retušavimo programai, galėsite pasinaudoti ir jau sukurtais efektais, kurie padės nuotraukas koreguoti vos vienu paspaudimu &#8211; šias galimybes rasite po kortele (angl. tab) Efektai (angl. Effects).</p>
<p>O ant savo nuotraukų ar linksmų paveikslėlių galėsite dar ir rašyti pasirinkdami iš gausybės įvairių šriftų, tarp kurių rasite visus standartinius bei animuotus, padėsiančius suteikti nuotraukai gyvumo ar nuotaikos.</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_05.jpg" rel="lightbox[3899]" title="Picnik - paprastas nuotraukų retušavimas ir koregavimas internete"><img class="alignleft size-full wp-image-3905" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_05.jpg" alt="" width="210" height="459" /></a>Galų gale, viena man iš labiausiai patikusių nauvojų ir tarnybos išskirtinių bruožų, galimybė talpinti įvairius, taip vadinamus, lipdukus (angl. stickers) ant nuotraukų. Jų kolekcija sukaupta tarnyboje jus tikrai nustebins ir, tikiu, padarys nuotrauką nuotaikingesnę ar netgi galėsite pasveikinti savo draugus ją smagiai retušavę bei pridėję įvairių žvaigždučių, širdelių, vėliavėlių ir dar daug kitko. Beveik kiekvienai šventei ar progai yra atskiras lipdukų albumas.</p>
<p>Nuotraukas taip pat galite įrėminti &#8211; dažnai sutinkama funkcija mobiliųjų telefonų aplikacijose ar paprastesnėse programėles, mažiau naudojama, tačiau galbūt kai kam ši galimybė taip pat pravers.</p>
<p>Picknik siūlo ir daugiau galimybių, kurių čia neaptariau, tačiau už kai kurias jų reikia ir susimokėti, pavyzdžiui, įmantresniam retušavimui nei čia aprašytas jūs turėtumėte pakloti vidutiniškai 2$ per mėnesį, kas iš tiesų nėra daug, jeigu jums ši interneto tarnyba patiko ir nuotraukas keičiate labai dažnai. Tai, žinoma, nėra profesionalus įrankis ir algoritmai tikriausiai nėra tokie išbaigti ir galingi kaip, tarkime, Photoshop, tačiau ši interneto tarnyba tikrai padės net ir mažai suprantančiam apie fotografiją ar sudėtingas retušavimo programas pasidaryti puikių, nuotaikingų ir gražių nuotraukų.</p>
<p><a href="http://www.picnik.com/">Nuoroda į tarnybą: Picknik</a></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_04.jpg" rel="lightbox[3899]" title="Picnik - paprastas nuotraukų retušavimas ir koregavimas internete"><img class="alignleft size-full wp-image-3904" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/fwda_04.jpg" alt="" width="214" height="498" /></a><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/asasda.jpg" rel="lightbox[3899]" title="Picnik - paprastas nuotraukų retušavimas ir koregavimas internete"><img class="alignleft size-full wp-image-3912" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/10/asasda.jpg" alt="" width="228" height="633" /></a></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;<!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/picnik-paprastas-nuotrauku-retusavimas-ir-koregavimas-internete/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>4</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Google Analytics pristatė mokamą versiją</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/naujienos/google-analytics-pristate-mokama-versija</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/naujienos/google-analytics-pristate-mokama-versija#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 30 Sep 2011 06:00:14 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[NAUJIENOS]]></category>
		<category><![CDATA[analytics]]></category>
		<category><![CDATA[google]]></category>
		<category><![CDATA[statistika]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4238</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/650.jpg" rel="lightbox[4238]" title="Google Analytics pristatė mokamą versiją"><img class="alignleft size-full wp-image-4240" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/650.jpg" alt="" width="650" height="253" /></a></p>
<p>Tikriausiai marketingo ir kompiuterių specialistams nebereikia aiškinti kas yra Google Analytics, nes tai bene pati populiariausia ir viena geriausių statistikos apie svetainės lankomumą surinkimo ir atvaizdavimo tarnyba internete. Lygi šiol ji turėjo vien nemokamą versiją, kuria su šiokiais tokiais apribojimais galėjo naudoti visi: ir maži verslo atstovai, ir didžiausios bei populiariausios svetainės internete. Šįkart Google pristatė mokamą, taip vadinimą, angliškai <a href="http://www.google.com/analytics/premium/">Google Analytics Premium.</a></p>
<p>Pagrindiniai tikslai su šia nauja Analytics versija, ant kūrėjų, yra šie:</p>
<ul>
<li>patobulintas informacijos surinkimas, daugiau įvairių kintamųjų specifiniams poreikiams sekti</li>
<li>daugiau galimybių analizuojant statistiką &#8211; įvairūs testavimai ir modeliai konversijų (angl. conversations) stebėjimui</li>
<li>Pagalba diegiant ir prižiūrint tarnybos nuostatas 24/7</li>
<li>Saugumo ir privatumo garantijos surenkant ir atvaizduojant informaciją</li>
</ul>
<p>Google teigia, kad naujoji versija kurta bendradarbiaujant su didžiausiais Google Analytics klientais, tarp kurių galima rasti ir šiuos garsius pavadinimus: Gucci, Travelocity, TransUnion, eHarmony ir kt.</p>
<p>Visa tai už vieną metinį mokestį Tačiau kaip visada su gera žinia, būna ir blogų &#8211; kol kas ši naujoji versija galima tik JAV, Kanados bei JK vartotojams.</p>
<p>Galite peržiūrėti vaizdo įrašą apie šią naują tarnybą:</p>
<p>http://youtu.be/XNIQ7lxIXxg<!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/naujienos/google-analytics-pristate-mokama-versija/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Spreeder &#8211; norintiems išmokti greitai skaityti</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/spreeder-norintiems-ismokti-greitai-skaityti</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/spreeder-norintiems-ismokti-greitai-skaityti#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 29 Sep 2011 06:00:33 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[greitas skaitymas]]></category>
		<category><![CDATA[tarnyba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=3988</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Mokėjimas greitai skaityti informaciją ir tekstą šiais laikais labai reikalingas ir, netgi būtinas, gebėjimas. Jeigu anksčiau pavydėdavote kitiems, skaitantiems greičiau, nuo šiol to daryti neteks.</p>
<p><a href="http://www.spreeder.com/">Spreeder.com</a> &#8211; tai tiesiog paprasčiausias greito skaitymo mokymosi įrankis internete, kuriam nereikia nei registruotis, nei kažko diegti į jūsų kompiuterį. Atsiveriate svetainę, įterpiate norimą skaityti tekstą (gali būti ir lietuviškas), pasirenkate norimą greiti ir skaitote.</p>
<p><img src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/spreeder.png" alt="" title="spreeder" width="612" height="393" class="alignnone size-full wp-image-4219" /></p>
<p>Naudodamiesi esamais sparčiaisiais klavišais (angl. shortcut) galėsite pakeisti tekstą (klavišas n), sustabdyti skaitymo procesą (klavišas p), pradėti jį iš naujo (klavišas r) ar tiesiog atverti nuostatas (klavišas s), kuriose galėsite pasirinkti norimą fono spalvą (angl. backround), lango dydį (angl window height, width), centravimą ir kt.</p>
<p>Išmėginkite ir po kelių tokių bandymų pastebėsite, kad iš tiesų skaitote šiek tiek greičiau.</p>
<p><a href="http://www.spreeder.com/">Nuoroda į Spreeder.</a></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;<!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/spreeder-norintiems-ismokti-greitai-skaityti/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>4</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip grąžinti http:// Firefox 7 versijoje?</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kaip-grazinti-http-firefox-7-versijoje</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kaip-grazinti-http-firefox-7-versijoje#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 28 Sep 2011 08:00:00 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[PATARIMAI]]></category>
		<category><![CDATA[adresai]]></category>
		<category><![CDATA[firefox]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4135</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Vakar išėjo puikus Firefox 7 atnaujinimas, apie kurį <a href="http://www.fwd.lt/2011/smulkme/mozilla-firefox-7/" target="_blank">jau rašė kolega Tomas</a>. Viena iš naujovių nuo šiol slepiamas http:// prie kiekvienų nuorodų adresų laukelyje. Panašų funkcionalumą Google Chrome naršyklėje galime stebėti jau iš anksčiau. Tačiau pripratusiems visada matyti tą http:// yra galimybę susigrąžinti jo rodymą:</p>
<p>Jums tereikia į Firefox adreso laukelį įrašyti about:config, tuomet susirasti sąraše nuostatą &#8220;browser.urlbar.trimURLs&#8221; ir du kartus ją spragtelėjus arba dešiniuoju pelės klavišu atvėrus meniu ir pasirinkus Sukeisti (angl. toggle) reikšmė pasikeis į  &#8220;false&#8221;.</p>
<p>Štai ir viskas. Nuo šiol matysite http:// bei https:// adresus, taip pat galėsite stebėti, kada jūsų ryšys bent minimaliai šifruojamas, nes ne visada https:// yra pažymimas žalia juosta naršyklėje.</p>
<p>Keletas ekrano nuotraukų į pagalbą:</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_013.jpg" rel="lightbox[4135]" title="Kaip grąžinti http:// Firefox 7 versijoje?"><img class="alignleft size-full wp-image-4136" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_013.jpg" alt="" width="272" height="44" /></a></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><a href="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_021.jpg" rel="lightbox[4135]" title="Kaip grąžinti http:// Firefox 7 versijoje?"><img class="alignleft size-full wp-image-4137" src="http://www.fwd.lt/wp-content/uploads/2011/09/fwda_021.jpg" alt="" width="668" height="224" /></a><!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/patarimai/kaip-grazinti-http-firefox-7-versijoje/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>7</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Google+ nuo šiol galite dalintis savo ratais</title>
		<link>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/google-nuo-siol-galite-dalintis-savo-ratais</link>
		<comments>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/google-nuo-siol-galite-dalintis-savo-ratais#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 28 Sep 2011 06:00:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Ričardas Šmaižys</dc:creator>
				<category><![CDATA[SMULKMĖ]]></category>
		<category><![CDATA[dalinimasis]]></category>
		<category><![CDATA[google]]></category>
		<category><![CDATA[plus]]></category>
		<category><![CDATA[ratai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.fwd.lt/?p=4140</guid>
		<description><![CDATA[]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Autorius: Ričardas Šmaižys</p>
<p>Google+ išsiskyrė tuo, kad galite savo draugus skirstyti į bendravimo ratus (angl. circle). Nuo šiol naujame socialiniame tinkle galite jais ir dalytis. Daugiau informacijos rasite paspaudę šią naujieną ir peržiūrėję video.</p>
<p>http://www.youtube.com/watch?v=MiYSklcTk6w<!-- PHP 5.x --></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.fwd.lt/2011/smulkme/google-nuo-siol-galite-dalintis-savo-ratais/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>

