Norėčiau pakalbėti apie tris lengviausius ir paprasčiausius būdus, kaip sekti Olimpines žaidynes.

Google.

Pripažinsiu, kad man tai pats įdomiausias ir paprasčiausias būdas sužinoti informaciją apie Londone vykstančias Olimpines žaidynes.

Taigi, nuo ko pradėsime? Įvedame užklausą “London 2012″ ir dešinėje pusėje matysime tvarkaraštį su visomis Olimpinėmis žaidynėmis, bet juk mus domina tik tam tikra sporto rūšis arba tam tikros varžybos, todėl galime įvesti užklausą “London 2012 Basketball” ir gausime visus krepšinio tvarkaraščius, taip pat galima įvesti ir kitas sporto rūšis, kaip football (liet. k. futbolas). Beja, jei jau pražiopsojote kokias varžybas, tai nieko tokio, nes čia pat matosi ir rezultatai.

Bet būkime patriotais ir palaikykime visus dalyvaujančius lietuvius! Bet juk kartais tikrai sudėtinga sekti įvykius ir žinoti, kada žais Lietuviai ir kokiose sporto šakose? Nieko baisaus! Įvedame Google užklausą “London 2012 Lithuania” ir matysime visus lietuvių dalyvavimo grafikus ir net iškovotų medalių skaičius. Kaip Jums tai? Puiku ir patogu? Gal žinote daugiau gudrybių ir pasidalinsite komentaruose?

Olimpinių žaidynių oficialus tinklapis

Jei sportas ir Olimpinės žaidynės Jus domina daug labiau, nei gali patenkinti Google tvarkaraščiai ir rezultatai, tai rekomenduoju apsilankyti oficialiame Londono Olimpinių žaidynių tinklapyje. Čia rasite išvaizdingesnę, profesionalesnę ir išsamesnę informaciją apie vykstančias žaidynes. Tarp kitko, Jūs neprivalote knaisiotis šiame tinklapyje, galite pasinaudoti jau apkalbėtą Google informacijos užklausa prie grafikų lentelių matysite užrašą “Visit official page”, kuris nukreips ten kur norite, tai reiškia, kad jei panaudojote užklausą “London 2012 Lithuania”, tai pateksite tiesiai į čia http://www.london2012.com/country/lithuania/ arba jei panaudojote užklausą “London 2012 Basketball”, tai pateksite į čia http://www.london2012.com/basketball/ . Paprasta ir patogu.

Android, iOS, blackberry ir Windows Phone programėlės

Jei dažnai nebūnate prie kompiuterio ar tiesiog planšetinis kompiuteris, ar išmanusis telefonas visada po ranka, tai galite išbandyti oficialias London2012 programėles. Jas rasite štai čia: http://www.london2012.com/mobileapps/index.html

Programėlių dėka galėsite sužinoti rezultatus, todėl labai patogu keliaujantiems ir negalintiems stebėti varžybų gyvai. Be šių programėlių išvykti į Londoną būtų tikra nuodėmė, nes jos gali labai pagelbėti orientuojantis kas ir kur vyksta. Taip pat buvo sukurtas oficialus Olimpinių žaidynių žaidimukas.

O kur “viską” stebėti?

Gerai, sužinojote kas domina, bet išliko vienas klaustukas dėl varžybų stebėjimo. Organizatoriai pasirūpino ir tuo. Štai http://www.olympic.org/content/broadcaster-home/ puslapis, kuriame galėsite pasirinkti savo esamą valstybę ir sužinoti informacinius skleidėjus tiek internete tiek televizijoje.

Tarp kitko, net YouTube tam pasiruošė - http://www.youtube.com/user/olympic/London2012

Tikiuosi jau paminėjau svarbiausias detales, bet jei manote, kad kažką praleidau, tai visada galite pasidalinti informacija komentaruose su visais. ;]

Citatos:

Kai buvo išleista „Excel“ versija „Macintosh“ kompiuteriui, S. Jobsas ir B. Gatesas ją kartu pristatė žiniasklaidai Niujorke, „Tavern on the Green“ restorane. Kai B. Gateso buvo paklausta, ar „Microsoft“ kurs „Excel“ versiją IBM asmeniniam kompiuteriui, B. Gatesas nieko nekalbėjo apie susitarimą su „Apple“ (gaminti tik Apple kompiuteriams), tik atsakė, kad „savo laiku“ taip gali nutikti. S. Jobsas perėmė mikrofoną. „Esu tikras, kad „savo laiku“ mes visi būsimę mirę“, – pajuokavo jis.

B. Gatesas tyliai pademonstravo S. Jobsui, kaip turėtų atrodyti „Windows. „Steve nežinojo, ką pasakyti, – prisiminė B. Gatesas. – Jis galėjo pasakyti: „Ei, čia juk kažko pažeidimas“, bet jis to nesakė. Jis pasakė: „Ei, čia juk šūdo gabalas.“ B. Gatesui patiko tokia reakcija, nes kuriam laikui S. Jobsas nusiramino: „Aš jam pasakiau: „Taip, tai tikrai gražus mažas šūdo gabalas.“

Komiksai:

Gal žinote daugiau juokingų nutikimų ar komiksų, jei taip, tai pasidalinkite su visais komentaruose.

F-secure ir Kaspersky Lab patvirtino, kad buvo aptiktas naujas Java based (paremtas Java) web virusas galintis atakuoti Windows, Linux ir Mac kompiuterius. Šį virusą aptiko viename iš sukompromituotų Kolumbijos tinklapių. Jame paleidžiamas Java applet’as ir patikrinama Jūsų naudojamos OS versija, o tuomet apkrėčiamas kompiuteris trojos arkliu. F-secure aptiko failus, kaip “Backdoor:OSX/GetShell.A”, “Backdoor:Linux/GetShell.A” ir “Backdoor:W32/GetShell.A”. Jų tikslas prisijungti prie valdymo serverio iš kurio gaunamos komandos ir “atnaujinimai” su kitais pažeidžiamumo kodais, kurie gali būti sėkmingai įvykdyti Jūsų kompiuteryje. Bet kokiu atveju, F-secure pranešė, kad kol kas nepastebimi jokie “atnaujinimai”.

Kaip apsisaugoti nuo tokių atakų? Geriausias būdas išjungti Java palaikymą savo naršyklėje. Tuo labiau, kad tai nebe pirmas kartas, kaip virusai plinta per Java pažeidžiamumus. Daugiau patarimų ir informacijos, kaip jausti saugiai naršant internete rasite čia.

Šaltinis: pcworld.com

Paskutiniu metu sklando gandai, kad Apple ruošiasi išleisti iPad mini. Pagal Kinijos šaltinius, kurie nenorėjo viešai atskleisti tapatybės duomenų, tai mažasis iPad bus gaminamas Brazilijoje, o kaina prasidės nuo $199. Kiek žinoma, tai šiuo metu testuojamos CNC staklės būtent Brazilijoje, jos skirtos 7 colių planšečių gamybai (7,85 colio),  tiesa, šaltiniai sako, kad Kinijoje jau buvo surinktos ir išbandytos tokios staklės.  Spėjama, kad planšetė bus šiek tiek plonesnė už iPad 2 ir sukels rimtą konkurenciją tiek Nexus 7, tiek Amazon Kindle planšetėms. Prognozuojama, kad toks mažylis sugebėtų perimti net 30% Android planšečių pardavimų ir 10% dabartinio iPad. Ar šis gandas pasitvirtins sužinosime spalio mėnesį, kartu su iPhone 5 ir iMac kompiuterių su retina gandais.

O ką manote Jūs apie tokį bandymą užkariauti planšečių rinką? Ar pasitvirtintų toks bandymas? O gal tai išpūstas gandas?, juk Steve Jobs minėjo, kad tokio dydžio planšetės neturės ateities.

Šiuo metu “marketplace” (liet. windows telefonų programėlių parduotuvė) perkopė 100 000 programėlių ribą, kai pusę iš jų atsirado vos per penkis mėnesius ir šiuo metu įkeliama apie 313 naujų programėlių kasdien. Skaičiai gal ir nėra tokie įspūdingi, kai šiuo metu “Android Market” ir Apple “app store” jau turi apie 500 000 programėlių, bet lyginant augimo tempus nuo pradžių, tai “marketplace” šešiaženklį programėlių skaičių pasiekė greičiau už Android net 5 mėnesiais, o nuo iOS atsiliko 3 mėnesiais. Žinoma nereikėtų pamiršti, kad Microsoft į tai įdėjo daug pastangų – buvo rengiami programėlių kūrimo konkursai globaliniu mastu (Lietuvoje taip pat). Be to 100 000 programėlių įkėlimas dar nereiškia, kad vartotojai gali pasiekti visas 100 000 programėlių, nes kai kurios programėlės išimamos iš parduotuvės, todėl šiuo metu pasiekiama apie 88 371 programėlė globaliu mastu. Ar pasivys “marketplace” savo konkurentus sunku pasakyti, bet atsižvelgiant į Microsoft pastangas ir ambicijas Windows Phone gerbėjai gali įgyti optimizmo.

E3 renginyje buvo pristatytos Xbox Music paslauga. Pats pristatymo pateikimas ganėtinai įdomus ir įspūdingas, nes scena buvo panaši į Metro vartotojo sąsają. Grįžtant prie naujovių, tai  Zune Smart DJ galimybės tapo Xbox Music dalimi, kur vartotojai galės pasiekti virš 30 milijonų muzikos kūrinių. Microsoft teigimu šią paslaugą bus galima pasiekti iš “bet kurio ekrano” ir turės unikalias socialinių tinklų galimybes. Paslaugą palaikys Xbox, Windows Phone ir Windows 8 vartotojai.  Tiesa, sklando gandai, kad Xbox Music bus galima pasiekti per naršyklę ar net sukurtos aplikacijos iOS ir Android vartotojams, bet renginio metu Microsoft, apie trečiųjų šalių įrenginius neužsiminė ir nesileido į diskusijas.

Xbox Music neapsiribos vien muzikos klausymu ir parsisiuntimu iš music store, todėl žadama, jau šiais metais, muzikos prenumeratos, klausymasis atlikėjų pragįstomis radijo stotimis, dalinimasis su draugais ir “veidrodinio” veikimo/valdymo klientas Jūsų asmeninės muzikos kolekcijai (pvz. planšetinis kompiuteris ir Xbox).

Pabaigai, norėčiau pasiūlyti peržiūrėti reklaminį klipą:

Prie to pačio norėčiau trumpai paminėti kelias naujai pasirodysiančio Xbox galimybes.

Naujajame Xbox 360 bus integruotas naujasis Internet Explorer, atsiras galimybė atlikti filmų ar vaizdelių paiešką balsu 12 kalbų (pavyzdžiui “bing action” suras veiksmo filmus). Taip pat pridėjo daugiau TV kanalų, kaip Machinima, Nickelodeon, Univision, Paramount. Sporto mėgėjams NBA Games Time suteiks 2400 gyvų žaidynių Jūsų Xbox. Xbox palaikymą pristatė ir NHL. Ir žinoma jau aptarta galimybė – transliuoti muziką iš kitų įrenginių, kurį Microsoft pristatė, kaip protingas stiklas.

Kartais pasitaiko atvejų, kad užėjus į tinklapį, norint pamatyti tam tikrą informaciją, pakomentuoti, parsisiųsti ar kt., reikalaujama prisijungti, bet jei neprisiregistravę, tai tenka užsiregistruoti. Nežinau kaip Jums, bet mane tai erzindavo ir gan rimtai, tai tarsi išprievartavimas, nes nenori ant kiekvieno kampo “prilipdyti” savo el. paštą su tikrais duomenimis ir grožėtis spamais ar įsilaužėlių platinama mano asmenine informacija, todėl nusprendžiau, kad reikia pasidalinti savo patirtimi ir supažindinti su laikinaisiais elektroniniais paštais, kurie palengvins mūsų gyvenimus dar viena pakopa aukščiau.

Pasirinkimas pagal poreikius

Pasirinkimas gan įvairus, todėl neapsiribosiu pora tinklapių .

• 10minutemail.com – sukuriamas unikalus el. paštas, kuris veiks 10 minučių, bet turi galimybę pratęsti laiką, laikas nebus sudedamas, o atsinaujins iki pradinių 10 minučių. Negalima rašyti el. laiškų, todėl geriausiai tinka trumpalaikiai registracijai, kuri reikalauja patvirtinimo.
• guerrillamail.com – skirtumas nuo 10minutemail.com toks, kad el. paštas galios 1 valandą, o pridėtas laikas bus sumuojamas.
• mailcatch.com – laikas neribotas, visiems prieinamas viešai, turi galimybę peradresuoti laiškus per pasirinktą laiko tarpą (pvz. 1val), galimybė naudotis POP3 protokolu, turi Firefox ir iGoogle priedus.
• Yopmail.com -  tai daugiau anoniminis ir viešai prieinamas visiems el. paštas. Pašto dėžutė nebus ištrinama, o skaityti galės visi, kas žinos pavadinimą. Taip pat galima rašyti el. laiškus. Geriausiai tinka naudoti, kaip anoniminį.
• mailinator.com – labai panaši į yopmail.com, bet nebesiskelbia, kaip anoniminis el. paštas. Be visų tų pačių galimybių turi POP3 palaikymą ir neturi oficialių naršyklės įskiepių, bet vietoj to siūlo paštui sukurti HTML iframe widget’ą savo puslapiui.
• Trashmail.lt – lietuviškas projektas, todėl tinklapis lietuvių kalba. El. pašto galiojimo laiką pasirinksite patys (nuo 1 val. iki 30 d.). Šis el. paštas išsiskiria iš kitų tuo, kad prisijungimas vyksta su slaptažodžiu. Žinoma turi persiuntimo galimybę, bet el. paštas nėra anonimiškas.

Gal jau teko kažkurį iš aprašytų išbandyti ir pastebėjote kažkokių minusų ar neišsakytų pliusų? Pasidalinkite su visais.

Turbūt, daug kam tenka susidurti su sutrumpintomis nuorodomis ir kartais susimąstome, kokia nuoroda slepiasi už trumpinio? O gal nežinote kokie pavojai gali laukti Jūsų? Kodėl derėtų susirūpinti ir Jums? Visgi, už nuorodos gali slėptis bet kas, bet labiausiai bijome, kad nebūtume nukreipiami į nepageidaujamus tinklapius, kurie išnaudoja saugumo spragas ar užkrečia kompiuteriniais virusais ir t.t.

Šiame straipsnyje norėčiau pamokyti, kaip išvengti netikėtumų su nuorodų trumpiniais, kaip bit.ly, goo.gl, alturl.com, tinyurl.com, p.ly ir t.t.

Metodai

Egzistuoja keletas būdų, kaip sužinoti tikruosius tinklapių adresus:

• Naudojantis nuorodų iškodavimo puslapiais.
• Naudojant naršyklės įskiepius.
• Programinė įranga.
• Skriptai (bookmark, greasemonkey)

Pabandysime aptarti įskiepius ir tinklapius, kad pagerintume savo saugumą.

Tinklapiai

Sutrumpintas nuorodas galima iškoduoti šiuose tinklapiuose:

• untiny.me
• unshorten.com
• unshort.me
• unshorten.it

Mano mėgstamiausi yra untiny.me (greitas ir turi priedų) su unshorten.it (įvertina tinklapio saugumą), bet pvz. pirmasis nesugeba iškoduoti trumpinių iš p.ly, bet su tuo puikiai susidoroja, kad ir unshorten.com su unshort.me ir unshorten.it tinklapiai. Todėl patarčiau išsisaugoti visas nuorodas, nes jei vienas neiškoduos, tai galbūt kitam tai pavyks. Visgi, kad ir kaip patiktų unshorten.it, bet jis turi minusą – veikia lėtokai.

Priedai

Šiame puslapyje (untiny.me/extra/) surasite priedus, bet įspėjame, kad programos atsinaujina pernelyg dažnai, todėl kai kurie priedai paprasčiausiai neveiks. Bet niekas netrukdo susikurti savo priedą pasinaudojant API.

Naršyklių įskiepiai

Google Chrome vartotojai gali naudotis naršyklės įskiepiu Untiny, paprastas ir patogus.

Firefox ir Chrome vartotojams rekomenduojame Unshorten.It! priedą. Jo pagalba reikės paspausti ant sutrumpintos nuorodos dešinį pelės mygtuką ir pasirinkti “unshorten this link…”, įskiepis nukreips į tinklapį kuris parašys tikrąjį adresą ir įvertins to tinklapio saugumą. Chrome vartotojai papildinį ras čia.

Operos vartotojam mažesnis pasirinkimas, todėl siūlome Unshorten, šis priedas automatiškai konvertuoja nuorodas į originalias (užvedus pele matome tikrąją nuorodą). Taip pat opera turi Untiny widget’ą.

Dažnai įvyksta įsilaužimai į įvairius tinklapius ir neteisėtai pasisavinami duomenys apie vartotojus, bet mes nesame robotai, tai kaip sužinoti ar mes esame nukentėję per įsilaužimus? Gal jau seniai laikas pasikeisti slaptažodį? Žinoma, rekomenduojama nedėlioti vienodų slaptažodžių, bet kaip taisyklė, daugelis vartotojų naudoja atskirą ir visiems vienodą slaptažodį nesvarbiems tinklapiams, todėl norėčiau pristatyti HackNotifier.com.

Kas tai per tinklapis ir kodėl mums jis svarbus?

Šioje svetainėje Jūs galėsite pasitikrinti, ar Jūsų naudojamos interneto svetainės buvo nulaužtos. Viskas vyksta labai paprastai, Jūs įvedate savo el. paštą, o tinklapis patikrina, ar jis nebuvo pasirodęs viešai paskelbtose duomenų bazėse, kurias neretai paskelbia įsilaužėliai. Jei visgi Jūs buvote sukompromituotas, o šiuo metu duomenų bazėje yra beveik 9 mln. sukompromituotų el. paštų, tai galėsite paskaityti naujienas kurios buvo paskelbtos internete apie tą (tuos) įvykius.

Žiūrime ką turime: pirmame paveikslėlį atvaizduota, kaip el. paštui nepasisekė, o antram – pasisekė. 

Štai ir įrodymas, kad neretai įsilaužėlių tinklapiai yra nesaugūs. Daugiau informacijos rasite - http://www.fwd.lt/2012/patarimai/kaip-jaustis-saugiai-ir-patogiai-narsant-internete .

Žinoma, tinklapis gali pasiūlyti mokamas paslaugas ir apie sukompromituotas situacijas galite gauti el. paštu arba SMS žinutėmis. Daugiau informacijos sužinosite http://hacknotifier.com tinklapyje.

O Jūs ar buvote sukompromituoti? Galite pasidalinti savo patirtimi ar pastabomis komentaruose, o kol kas sėkmės tikrinantis!

Dažnas vartotojas naudojasi numatytomis nuostatomis ir nesuka galvos, kai tuo tarpu Jūsų saugumas priklauso nuo Jūsų pasiruošimo naršymui, todėl pradžioje apžvelgsiu kelias pagrindines problemas su kuriomis susiduriame naršant internete.

Pavojai:

Pirmiausia, tai išjungiame Java per naršyklės nustatymus.

NoScript – tai vienas mėgstamiausių papildinių, kuriais naudojuosi su Firefox. Jis išspręs dvi problemas vienu metu, tai Flash ir JavaScript blokavimas. Vietoj Flash bus rodoma NoScript logotipas, paspaudus ant jo aktyvuosis, todėl galima paleisti tik tuos kurie Jums yra reikalingi. Dėl skriptų, tai rekomenduoju blokuoti trečiųjų šalių neaiškius skriptus, o prie patikimų pridėti tuos kurių norite. Iš pradžių gali pasirodyti varginantis darbas, bet tai prilyginčiau OS perašymui, kada turime suinstaliuoti programines įrangas ir susireguliuoti pagal save nustatymus. Kaip pastebėsite, tai dauguma tinklapių naudoja tuos pačius trečiųjų šalių skriptus, todėl laikui bėgant vis mažiau pasirinkimų, o rezultate pasijausite saugiau, o kartais tinklapiai krausis akivaizdžiai greičiau. Tarkim kam Jums krauti visokius Google Analytics, Facebook ir kitus trečiųjų asmenų skriptus?

Do Not Track Plus – šis papildinys egzistuoja ant visų aptariamų naršyklių išskyrus Opera. Jo esmė yra niekam neleisti Jūsų persekioti, o persekiotojus galite peržiūrėti patys. Yra galimybė įjungti arba išjungti tam tikrų atvejų skriptus dėl persekiojimo. Tai bus puikus priedas jei tingite “žaisti” su NoScript.

FoxyProxy Standard – vienas geriausių proxy įskiepių Firefox naršyklei. Galėsite nurodyti kokius tinklapius krauti su proxy, kokius naudoti proxy serverius. Naudojimasis ganėtinai patogus ir paprastas.

Pirmiausia, tai išjungiame Java per naršyklės nustatymus.

Ghostery. Šis papildinys skirtas aptikti ir blokuoti persekiojančius ir tinklapių skyles išnaudojančius skriptus. Žinoma blokuoja visokius Facebook ir Google Analytics su kitais gerai žinomais “sekliais”. Puikus analogas Do Not Track Plus papildiniui.

NotScripts – blokuos skriptus. Naudojimasis paprastas. Buvo sukurtas kaip, Firefox NoScript analogas (daugiau informacijos prie Firefox NoScript papildinio).

Opera turi puikią integruotą proxy sistemą, todėl įskiepiai nėra būtini, kita vertus, tai nelabai ką ir rasite.

Dar kartą pasikartosiu, kad Chrome naršyklė turi integruotą Flash, todėl atsinaujina automatiškai. Mūsų laimei, kad jis yra izoliuotas (sandbox), kaip ir pati naršyklė, bet spėju retas žino, kad per Chrome nustatymus galima blokuoti visus Pluginus ir tarp jų Flash, kurių aktyvavimas vyksta paspaudus, kad ir ant Flash bloko.

Gal laikas būtų peržiūrėti Chrome nustatymus, nes ten tikrai yra ką pasirinkti..?



Nustatymus rasite tarp “Content Setting” (turinio nustatymai).
Nepamirškite paspausti ant “Disable individual plug-ins…” (išjungti pluginus induvidualiai) arba tiesiog įveskite vietoj adreso “chrome://plugins/” ir išjunkite JAVA su “Remote viewer”.

Skriptus blokuosime su jau aptartu priedu Operai – NotScripts, bet yra dar vienas puikus konkurentas – ScriptNo. Išbandykite abu ir pasirinkite Jums labiau patinkantį.

Do Not Track Plus. Šis papildinys puikiai tiks blokuoti visokius Facebook ir kitus trečiųjų asmenų naudojamas persekiojimo technologijas. Matysite kas bando sekti ir kiek sekėjų jau sustabdėte. Puikus pasirinkimas tinginiams, kurie tingi naudotis NotScripts arba ScriptNo.

Proxy Switchy!. Patogus ir geras proxy papildinys Chrome naršyklei.

Safari žengė vieną didelį žingsnį saugumo link ir izoliavo (sandbox) naršyklę. Gal kažkas jau pastebėjo, kad Safari veikia ant dviejų procesų. Vienas naudojamas naršyklei, o kitas naršyklės turiniui, taip atskiriami vienas nuo kito, kad pažeidžiamumas taptų dar sudėtingesnis, bet nevertėtų pamiršti, kad Java skylė suteikė progą prieit prie kompiuterio, todėl išjungiame Java per nustatymus (gera žinia, kad dabar ruošiamasi izoliuoti visas mac os x programas).

Įskiepiai, kaip nepopuliariai naršyklei, tai smarkiai viršijo lūkesčius. Pačius įskiepius rasite https://extensions.apple.com/ adresu.

ClickToFlash, tai mano mėgstamiausias Safari priedas. Jo pagalba bus blokuojami visi Flash, norint aktyvuoti tam tikrą Flash, tereikia paspausti ant jo bloko, bet puikiausia savybė yra ta, kad automatiškai konvertuojami Flash video grotuvai į HTML, todėl galėsite tiesiog neužkraudami Flash žiūrėti video ar net parsisiųsti video filmukus į kompiuterį (veikia ne su visais, bet atnaujinamas sąrašas).  Kairėje bloko dalyje pasirenkama kokybė, parsisiuntimas arba Flash krovimas  (matoma, tik užvilkus pelę ant kairio viršutinio kampo ). Nepamirškite įrašyti YouTube tarp patikimų tinklapių, nes gali pradėti erzinti YouTube puslapio tiesioginis naudojimasis.

JavaScript Blocker, tai puikus JavaScript blokuotojas. Paprasta naudotis ir niekuo nenusileidžia konkurencinių naršyklių analogams.

Do Not Track Plus priedėlį jau aptarėme prie Firefox, Operos ir Chrome. Trumpai, neleis persekioti tretiesiems asmenims ir matysite kas bando tai daryti ir kiek persekiotojų jau sustabdėte. Puikus pasirinkimas tingintiems naudotis JavaScript Blocker.

Safari neturi integruotos proxy sistemos, todėl teks naudotis operacinės sistemos proxy nuostatomis, tai turbūt vienas didžiausių naršyklės minusų.

Kiekvieną dieną darome tuos pačius darbus, kaip orų ar tinklapio srauto peržiūra, kartais norime matyti kiek laisvos vietos kietajame diske ir t.t. Bet kam taip vargti ir daryti tą patį xxx kartų, kai viską galima matyti tiesiog ant darbalaukio? Ta proga pasinerkime į stebuklų pasaulį su patogumais ir priverskime draugus aikčioti iš nuostabos

GeekTool – tai nemokama programa, skirta Mac OS X 10.6+. Jos pagalba galėsite atvaizduoti Jums aktualią vaizdinę ar tekstinę informaciją ant savo darbalaukio. Trumpai tariant galite atvaizduoti bet kokio tekstinio failo turinį (tarkim log’us, kaip “/var/log/system.log”), paveikslėlius ar panaudoti shell komandas. Viso to rezultatas – galimybė atvaizduoti bet ką, kas tik šauna į galvą įvairiomis vaizdinėmis formomis.

Įkėliau keletą oficialių darbalaukio pavyzdžių, kad susidarytumėte pirminį vaizdą.

O štai taip atrodo mano “skandalingasis” darbalaukis:

Tiesa, shell skriptų teks ieškotis internete arba rašyti pačiam, todėl ir vadinasi GeekTool, bet tikiu, kad dauguma Jūsų nemoka rašyti shell skriptų, todėl pabandysiu labai nesigilinant į skriptus papasakoti, kaip pasidariau savo darbalaukį.

Kaip pastebėjote ant mano dabalaukio atvaizduota diena, mėnesis, savaitės diena, orai su temperatūra, laikas, kalendorius, kompiuterio nepetraukiamo veikimo laikas (uptime) ir tai kas grojama per iTunes, todėl pradėsiu nuo paprasčiausių dalykų.

Mano darbalaukis sudarytas iš atskirų geeklet’ų, kurie kažką atvaizduoja.

Pabandykime, per daug nesigilindami į pačius skriptus, padaryti tokį patį darbalaukį, kaip maniškis. Pirmas žingsnis, tai piktogramų “Shell”, “Image” arba “File” vilkimas ant darbalaukio, taip sukuriamas geeklet’as. Tuomet “Properties” lange įvedame komandą, pasirenkame šriftą ir jo dydį, kas kiek laiko atnaujinti informaciją ir t.t.

1. Diena
Geeklet: Shell
Komanda: date +%d
Refresh every: 300
Timeout: 0
Šriftas: Helvectica Neu, Bold, 64

2. Laikas
Geeklet: Shell
Komanda: date ‘+%I:%M %p’
Refresh every: 1
Timeout: 0
Šriftas: Helvectica Neu, Bold, 48

3. Mėnesis
Geeklet: Shell
Komanda: date +%B
Refresh every: 300
Timeout: 0
Šriftas: Helvectica Neu, Bold, 24

4. Savaitės diena
Geeklet: Shell
Komanda: date +%A
Refresh every: 300
Timeout: 0
Šriftas: Helvectica Neu, Medium, 14

5. Kalendorius
Geeklet: Shell
Komanda: cal
Refresh every: 300
Timeout: 0
Šriftas: Monaco, Regular, 14

6. Uptime
Geeklet: Shell
Komanda: uptime | awk ‘{sub(/[0-9]|user\,|users\,|load/, “”, $6); sub(/mins,|min,/, “min”, $6); sub(/user\,|users\,/, “”, $5); sub(“,”, “min”, $5); sub(“:”, “h “, $5); sub(/[0-9]/, “”, $4); sub(/day,/, ” day “, $4); sub(/days,/, ” days “, $4); sub(/mins,|min,/, “min”, $4); sub(“hrs,”, “h”, $4); sub(“:”, “h “, $3); sub(“,”, “min”, $3); print “Uptime: ” $3$4$5$6}’
Refresh every: 300
Timeout: 0
Šriftas: Helvectica Neu, Ultra Light, 36

Netobula komanda, bet jei žinote geresnę, tai pasidalinkite su visais.

7. Oro sąlygos ir temperatūra
Geeklet: Shell
Komanda: curl –silent “http://xml.weather.yahoo.com/forecastrss?p=LHXX0002&u=c” | grep -E ‘(Current Conditions:|C//’ -e ‘s/<b>//’ -e ‘s/<\/b>//’ -e ‘s/
//’ -e ‘s///’ -e ‘s/<\/description>//’
Refresh every: 1800
Timeout: 12
Šriftas: Helvectica Neu, Regular, 14

Ši komanda atvaizduos oro sąlygas su temperatūra Kaune, bet kaip atvaizduoti tarkim Vilniaus ar kitų miestų?
Komandos nuorodoje “http://xml.weather.yahoo.com/forecastrss?p=LHXX0002&u=c” reikia pakeisti paryškintą raudonai vietą į Jūsų miesto ID (Vilniaus LHXX0005), bet kaip sužinoti savo miesto ID? Einame į http://www.weather.com , įvedame savo miestą (tarkim Klaipėda), o ten pamatysite nuorodą panašią į: http://www.weather.com/weather/right-now/Klaipeda+Lithuania+LHXX0008 , iš čia ir nusikopijuojame miesto ID.

8. Orų piešinukas
Geeklet: Shell
Komanda: curl –silent “http://weather.yahoo.com/lithuania/kaunas-county/kaunas-475457/” | grep “current-weather” | sed “s/.*background\:url(\’\(.*\)\’) .*/\1/” | xargs curl –silent -o /tmp/weather.png\
Refresh every: 300
Timeout: 60

Ši komanda išsaugos orų piešinuką į “file:///tmp/weather.png”, bet vėl gi, čia juk Kauno miesto orų piešinukas. Šį kartą teks pakeisti visą nuorodą “http://weather.yahoo.com/lithuania/kaunas-county/kaunas-475457/”, bet iš kur ją gauti? Einame į http://weather.yahoo.com/ ir apačioje orų yra langelis, kur galima įvesti miestą (žr. paveikslėlį).

Tarkime įvedėme “Klaipeda”, spaudžiame , kopijuojame nuorodą (http://weather.yahoo.com/republic-of-lithuania/klaipedos-apskritis/klaipeda-475630/), pakeičiame ir valio! – turime piešinuką. Toliau reikės jį atvaizduoti.

9. Orų piešinuko atvaizdavimas
Geeklet: Image
URL: file:///tmp/weather.png
Refresh every: 60

Kodėl refreshinam kas 60sec? Galite pasirinkti savo laiką, bet reikėtų prisiminti, kad piešinuko parsiuntimo laikas priklausys nuo interneto ryšio, todėl beprasmiška rašyti vienodą laiką parsisiuntimui ir užkrovimui, nes užkraus greičiau nei parsisiųs.

Kaip ir didžiausią darbą atlikome. Liko atvaizduoti iTunes grojamos dainos pavadinimą, autorių, albumą ir pačio iTunes būseną (pause, playing ar nerodymas). Šiam reikalui aš susiradau kelis apple skriptus, kuriuos paleidau per shell komandą “osascript”. Tarkime mano skriptas įkeltas į “Documents>apple_scripts>itunestitle.scpt”, tai rašau komandą “osascript /Users/VartotojoVardas/Documents/apple_scripts/itunestitle.scpt” ir pasirenku, kad atnaujintų kas 3 sec.

Apple skriptus galite parsisiųsti iš šio puslapio

Na, o visiškai pabaigai išsirinkime sau tinkantį darbalaukio vaizdą. Puikių ir kokybiškų vaizdų rasite http://wallbase.cc tinklapyje (daugiau informacijos skaitykite čia).

O galbūt jau turite susikūrę savo darbalaukio versiją? Jei taip, tai pasidalinkite vaizdais komentaruose.

Ką reikėtų žinoti GeekTool naudotojams?

1. Kartais Yahoo tinklapis yra atnaujinamas, todėl gali tekti perrašyti komandą, bet pasistengsiu atnaujinti.
2. Jau padarytų geeklet’ų rasite http://www.macosxtips.co.uk/geeklets/ tinklapyje.
3. Aklai nekopijuokite komandų ar skriptų, nes gali pasitaikyti kenksmingų, kaip disko formatavimas ir panašiai, o tokių variantų mačiau ir ne vieną, todėl pasistenkite išlikti budrūs.
4. Komandas galite išbandyti ir per Terminal programą (Applications>Utilities>Terminal), o komandų sąrašą rasite http://ss64.com/osx/ tinklapyje.
5. Kiekviena komanda yra mini programėlė, kurios turi savo manualus, todėl galima atidaryti manualus su komanda “man” arba “info”. Pvz. “man cal” arba “info cal”. Manualas uždaromas su raide “q”.