FWD.lt » PAMOKOS

Kompiuterio, kaip bevielio prieigos taško, naudojimas

Autorius: Jonas Bunevičius

Pradedant „Windows 7“ operacinės sistemos versija, atsirado galimybė savo kompiuterį, turintį „WiFi“ modulį, naudoti kaip bevielės prieigos tašką. Šiam sprendimui įgyvendinti yra prikurta galybė trečiųjų šalių programinės įrangos, tačiau šios pamokos metu parodysiu, kaip viską atlikti naudojantis tik komandine eilute.

Pirmiausia aktyvuojame komandinės eilutės langą. Tai atlikti galime „Start“ paieškos laukelyje parašę cmd, tačiau komandinę eilutę būtinai paleiskite naudodami administratoriaus teisias (Run as Administrator).

Atsidariusiame lange įveskite netsh wlan set hostednetwork mode=allow ssid= key= keyUsage=persistent.

Čia vietoje „“ nurodykite savo norimą prieigos taško pavadinimą, kurį matys kiti vartotojai, o vietoje „“ prisijungimo prie šio tinklo slaptažodį.

Konsolėje gavus pranešimą apie sėkmingą parametrų nustatymą, toliau įveskite netsh wlan start hostednetwork. Tai atlikus, keliaukite į tinklo adapterių parametrų langą ir ten turėtumėte pastebėti naujai sukurtą virtualų „WiFi“ tinklo adapterį.

Naujai sukurtas bevielės prieigos taškas jau dabar yra aptinkamas kitų įrenginių, tačiau pagrindinės tinklo plokštės nustatymuose dar reikia atlikti papildomus nustatymus, susijusius su interneto dalinimusi. Tai atliksite, ant „Local Area Connection“ paspaudę dešinį pelės klavišą, o tada „Properties“. Tuomet „Sharing“ lapelyje uždėkite varnelę ant „Allow other network users to connect through this computer`s Internet connection“, o šiek tiek žemiau pasirinkite savo sukurto prieigos taško virtualaus adapterio pavadinimą.

Kad kas kartą įsijungus kompiuterį ir esant poreikiu šį sukurtą prieigos tašką būtų lengviau aktyvuoti, geriausia susikurti „Shortcut“, kurio „Target“ langelyje nurodykite C:\Windows\System32\netsh.exe wlan start hostednetwork, o paspaudę „Advanced“ būtinai uždėkite varnelę ant „Run As Administrator“.

Jeigu norite išjungti sukurtą prieigos tašką, konsolės lange galite įvesti netsh wlan stop hostednetwork arba anksčiau minėtu principu susikurti „Shortcut“. Taip pat reikia pabrėžti ir tai, kad tokio tipo interneto dalinimosi labai „nemėgsta“ dauguma užkardų (angl. firewall), todėl tol kol naudojatės sukurtu prieigos tašku, jas gali tekti laikyti išjungtas.

Skype istorijos atkūrimas po Windows perrašymo

Autorius: Jonas Bunevičius

Bėgant metams, pasikeitė įpročiai susiję su informacijos saugojimu ir jos panaudojimu. Kitaip sakant šiuo metu vis svarbiau užtikrinti skaitmeninės informacijos saugumą. Pavyzdžiui, didelę svarbą daugumai turi net ir „Skype“ pokalbiai, kurie, deja, po operacinės sistemos perrašymo būna prarastis. Vis dėlto, iš anksto pasiruošus, „Skype“ pokalbių istoriją galima atkurti ar netgi perkelti į kitą kompiuterį.

„Skype“ pokalbių istorija yra saugoma C:\Users\[vartotojo_vardas]\AppData\Roaming kataloge, tačiau norint jį pasiekti, reikia būti aktyvavus paslėptų failų ir katalogų rodymą „Windows“ operacinėje sistemoje. Kad šio nepatogumu išvengti, tiesiog pakanka atsidaryti bet kokį „Windows Explorer“ langą ir adreso laukelyje parašyti %appdata%.

Atsivėrus naujam langui, susirandame katalogą pavadinimu Skype bei nesigilindami į jo turinį, jį tiesiog perkopijuojame į saugią vietą (USB raktas, kita particija). Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvienas kompiuteryje sukurtas vartotojas turi atskirą tokį katalogą, kuriame saugoma „Skype“ pokalbių istorija.

Po „Windows“ perrašymo tiesiog pakanka pakartoti antroje pastraipoje aprašytus veiksmus bei ankščiau išsaugotą katalogą Skype perkopijuoti į nurodytą vietą. Iš naujo prisijungus prie „Skype“ aplinkos, viską turėtumėte rasti kaip ir palikote prieš „Windows“ perrašymą.

Kaip užsidėti avatarą neregistruotiems vartotojams

Autorius: Jonas Bunevičius

Jeigu pastebėjote, FWD.lt skelbiamos naujienos yra vis dažniau komentuojamos ir paskutiniu metu komentaruose užverda ištisos diskusijos. Žinoma, labiausiai tai džiugina įrašo autorių, kadangi tai yra geriausias įrodymas, kad rašomos naujienos yra skaitomos. Vis dėlto, esant dideliam komentarų skaičiui pradeda kartotis juos rašančių žmonių vardai, nors tai yra visiškai kitas asmuo. Siekiant išvengti šios problemos nevykdant vartotojų registracijos geriausiai tinka vieninga avatarų sistema „Gravatar“.

Angliškam žodžiui „avatar“ lietuvišką atitikmenį surasti yra gana sunku, tačiau trumpai sakant tai tiesiog yra paveikslėlis prie komentarų, kuris padeda identifikuoti žmogų virtualioje erdvėje. Būtent čia į pagalbą ateina minėtoji „Gravatar“ sistema, kurią palaiko dauguma interneto tinklalapių naudojančių „Wordpress“ turinio sistemą. Norint pradėti naudotis šia sistema tiesiog reikia nueiti gravatar.com adresu ir atlikti paprastą registraciją, nurodant savo elektroninį paštą. Žinoma, būtina nurodyti tą elektroninį pašto adresą, kuri naudojate rašydami komentarus.

Tuomet, kaip yra įprasta visose registracijose, nurodytu elektroniniu pašto adresu gausite laišką, kuriame būsite paprašyti patvirtinti registraciją nurodant vartotojo vardą bei prisijungimo slaptažodį. Nenustebkite jeigu piko valandomis aktyvavimo laiškas šiek tiek vėluos, tačiau taip pat nepamirškite patikrinti iš „Spam“ aplanko.

Atlikus registraciją nueikite į „Manage Gravatars“ skiltį ir paspauskite nuorodą siūlančią pridėti naują paveikslėlį. „Avatarą“, kurį planuojate naudoti galėsite pasirinkti nurodydami tikslią internetinė nuorodą į paveikslėlį arba tiesiog įkelti jį iš savo kietojo disko. Apkirpus įkeltą paveikslėlį pagal reikalaujamus standartus būsite paprašyti nurodyti jo tipą pasirenkant vieną iš keturių kategorijų. Jeigu paveikslėlis nepasižymi jokiu smurtu ar įžeidimu tiesiog rinkitės „rated G“.

Kadangi tai bus pirmasis įkeltas paveikslėlis, jis automatiškai prisiskirs nurodytam elektroninio pašto adresui. Žinoma, į sistemą taip pat galima įkelti ir daugiau paveikslėlių bei nurodyti daugiau nei vieną elektroninį pašto adresą, tačiau tai daugiau papildomos funkcijos, kurios yra mažai kam reikalingos.

Ir tai yra viskas. Nuo šiol rašant komentarą FWD.lt ar kituose tinklalapiuose pakanka nurodyti tą patį elektroninį paštą kaip ir „Gravatar“ sistemoje. Tuomet vietoj pagal nutylėjimą rodomo paveikslėlio bus atvaizduojamas jūsų nurodytasis.

Viskas, ką norėjote sužinoti apie WP_Query()

Autorius: Dainius Tulaba

Kas gi tas WP_Query() ir su kuo jis valgomas jau esu rašęs čia. Vaizdžiai susipažinti su WP_Query() užklausos naudojimu galite susipažinti šiame straipsnyje, o github vartotojas luetkemj sukompiliavo, ko gero, išsamiausią funkcijos aprašymą su panaudojimo pavyzdžiais. Naudokite ir minėkite autorių geru žodžiu.

 1,2,3,                        //(int) - use author id [use minus (-) to exclude authors by ID ex. 'author' => -1,-2,-3,]
    'author_name' => 'luetkemj',              //(string) - use 'user_nicename' (NOT name)

//////Category Parameters - Show posts associated with certain categories.
    'cat' => 5,//(int) - use category id.
    'category_name' => 'staff', 'news',       //(string) - use category slug (NOT name).
    'category__and' => array( 2, 6 ),         //(array) - use category id.
    'category__in' => array( 2, 6 ),          //(array) - use category id.
    'category__not_in' => array( 2, 6 ),      //(array) - use category id.

//////Tag Parameters - Show posts associated with certain tags.
    'tag' => 'cooking',                       //(string) - use tag slug.
    'tag_id' => 5,                            //(int) - use tag id.
    'tag__and' => array( 2, 6),               //(array) - use tag ids.
    'tag__in' => array( 2, 6),                //(array) - use tag ids.
    'tag__not_in' => array( 2, 6),            //(array) - use tag ids.
    'tag_slug__and' => array( 2, 6),          //(array) - use tag slugs.
    'tag_slug__in' => array( 2, 6),           //(array) - use tag slugs.

//////Taxonomy Parameters - Show posts associated with certain taxonomy.
  //Important Note: tax_query takes an array of tax query arguments arrays (it takes an array of arrays)
  //This construct allows you to query multiple taxonomies by using the relation parameter in the first (outer) array to describe the boolean relationship between the taxonomy queries.
    'tax_query' => array(                     //(array) - use taxonomy parameters (available with Version 3.1).
    'relation' => 'AND',                      //(string) - Possible values are 'AND' or 'OR' and is the equivalent of ruuning a JOIN for each taxonomy
      array(
        'taxonomy' => 'color',                //(string) - Taxonomy.
        'field' => 'slug',                    //(string) - Select taxonomy term by ('id' or 'slug')
        'terms' => array( 'red', 'blue' ),    //(int/string/array) - Taxonomy term(s).
        'include_children' => true,           //(bool) - Whether or not to include children for hierarchical taxonomies. Defaults to true.
        'operator' => 'IN'                    //(string) - Operator to test. Possible values are 'IN', 'NOT IN', 'AND'.
      ),
      array(
        'taxonomy' => 'actor',
        'field' => 'id',
        'terms' => array( 103, 115, 206 ),
        'include_children' => false,
        'operator' => 'NOT IN'
      ),

//////Post & Page Parameters - Display content based on post and page parameters.
      'p' => 1,                               //(int) - use post id.
      'name' => 'hello-world',                //(string) - use post slug.
      'page_id' => 1,                         //(int) - use page id.
      'pagename' => 'sample-page',            //(string) - use page slug.
      'pagename' => 'contact_us/canada',      //(string) - Display child page using the slug of the parent and the child page, separated by a slash
      'post_parent' => 1,                     //(int) - use page id. Return just the child Pages.
      'post__in' => array(1,2,3),             //(array) - use post ids. Specify posts to retrieve.
      'post__not_in' => array(1,2,3),         //(array) - use post ids. Specify post NOT to retrieve.
      //NOTE: you cannot combine 'post__in' and 'post__not_in' in the same query

//////Type & Status Parameters - Show posts associated with certain type or status.
      'post_type' => array(                   //(string / array) - use post types. Retrieves posts by Post Types, default value is 'post';
              'post',                         // - a post.
              'page',                         // - a page.
              'revision',                     // - a revision.
              'attachment',                   // - an attachment. The default WP_Query sets 'post_status'=>'published', but attachments default to 'post_status'=>'inherit' so you'll need to set the status to 'inherit' or 'any'.
              'any',                          // - retrieves any type except revisions and types with 'exclude_from_search' set to true.
              'my-post-type'                  // - Custom Post Types (e.g. movies)
              ),
      'post_status' => array(                 //(string / array) - use post status. Retrieves posts by Post Status, default value is 'publish'.
              'publish',                      // - a published post or page.
              'pending',                      // - post is pending review.
              'draft',                        // - a post in draft status.
              'auto-draft'                    // - a newly created post, with no content.
              'future'                        // - a post to publish in the future.
              'private'                       // - not visible to users who are not logged in.
              'inherit'                       // - a revision. see get_children.
              'trash'                         // - post is in trashbin (available with Version 2.9).
              'any'                           // - retrieves any status except those from post types with 'exclude_from_search' set to true.
              ),

//////Pagination Parameters
      'posts_per_page' => 10,                 //(int) - number of post to show per page (available with Version 2.1). Use 'posts_per_page'=>-1 to show all posts. Note if the query is in a feed, wordpress overwrites this parameter with the stored 'posts_per_rss' option. To reimpose the limit, try using the 'post_limits' filter, or filter 'pre_option_posts_per_rss' and return -1
      'posts_per_archive_page' => 10,         //(int) - number of posts to show per page - on archive pages only. Over-rides showposts and posts_per_page on pages where is_archive() or is_search() would be true
      'nopaging' => false,                    //(bool) - show all posts or use pagination. Default value is 'false', use paging.
      'paged' => get_query_var('page'),       //(int) - number of page. Show the posts that would normally show up just on page X when using the "Older Entries" link.
      //NOTE: You should set get_query_var( 'page' ); if you want your query to work with pagination. Since WordPress 3.0.2, you do get_query_var( 'page' ) instead of get_query_var( 'paged' ). The pagination parameter 'paged' for WP_Query() remains the same.

//////Offset Parameter
      'offset' => 3,                          //(int) - number of post to displace or pass over.

//////Order & Orderby Parameters - Sort retrieved posts.
      'order' => 'DESC',                      //(string) - Designates the ascending or descending order of the 'orderby' parameter. Defaults to 'DESC'.
                                                //Possible Values:
                                                //'ASC' - ascending order from lowest to highest values (1, 2, 3; a, b, c).
                                                //'DESC' - descending order from highest to lowest values (3, 2, 1; c, b, a).
      'orderby' => 'date',                    //(string) - Sort retrieved posts by parameter. Defaults to 'date'.
                                                //Possible Values://
                                                //'none' - No order (available with Version 2.8).
                                                //'ID' - Order by post id. Note the captialization.
                                                //'author' - Order by author.
                                                //'title' - Order by title.
                                                //'date' - Order by date.
                                                //'modified' - Order by last modified date.
                                                //'parent' - Order by post/page parent id.
                                                //'rand' - Random order.
                                                //'comment_count' - Order by number of comments (available with Version 2.9).
                                                //'menu_order' - Order by Page Order. Used most often for Pages (Order field in the Edit Page Attributes box) and for Attachments (the integer fields in the Insert / Upload Media Gallery dialog), but could be used for any post type with distinct 'menu_order' values (they all default to 0).
                                                //'meta_value' - Note that a 'meta_key=keyname' must also be present in the query. Note also that the sorting will be alphabetical which is fine for strings (i.e. words), but can be unexpected for numbers (e.g. 1, 3, 34, 4, 56, 6, etc, rather than 1, 3, 4, 6, 34, 56 as you might naturally expect).
                                                //'meta_value_num' - Order by numeric meta value (available with Version 2.8). Also note that a 'meta_key=keyname' must also be present in the query. This value allows for numerical sorting as noted above in 'meta_value'.

//////Sticky Post Parameters - Show Sticky Posts or ignore them.
      'ignore_sticky_posts' => false,         //(bool) - ignore sticky posts or not. Default value is false, don't ignore. Ignore/exclude sticky posts being included at the beginning of posts returned, but the sticky post will still be returned in the natural order of that list of posts returned.
      //NOTE: For more info on sticky post queries see: http://codex.wordpress.org/Class_Reference/WP_Query#Sticky_Post_Parameters

//////Time Parameters - Show posts associated with a certain time period.
      'year' => 2012,                         //(int) - 4 digit year (e.g. 2011).
      'monthnum' => 3,                        //(int) - Month number (from 1 to 12).
      'w' =>  25,                             //(int) - Week of the year (from 0 to 53). Uses the MySQL WEEK command. The mode is dependent on the "start_of_week" option.
      'day' => 17,                            //(int) - Day of the month (from 1 to 31).
      'hour' => 13,                           //(int) - Hour (from 0 to 23).
      'minute' => 19,                         //(int) - Minute (from 0 to 60).
      'second' => 30,                         //(int) - Second (0 to 60).

//////Custom Field Parameters - Show posts associated with a certain custom field.
      'meta_key' => 'key',                    //(string) - Custom field key.
      'meta_value' => 'value',                //(string) - Custom field value.
      'meta_value_num' => 10,                 //(number) - Custom field value.
      'meta_compare' => '=',                  //(string) - Operator to test the 'meta_value'. Possible values are '!=', '>', '>=', '<', or '<='. Default value is '='.
      'meta_query' => array(                  //(array) - Custom field parameters (available with Version 3.1).
         array(
           'key' => 'color',                  //(string) - Custom field key.
           'value' => 'blue'                  //(string/array) - Custom field value (Note: Array support is limited to a compare value of 'IN', 'NOT IN', 'BETWEEN', or 'NOT BETWEEN')
           'type' => 'CHAR',                  //(string) - Custom field type. Possible values are 'NUMERIC', 'BINARY', 'CHAR', 'DATE', 'DATETIME', 'DECIMAL', 'SIGNED', 'TIME', 'UNSIGNED'. Default value is 'CHAR'.
           'compare' => '='                   //(string) - Operator to test. Possible values are '=', '!=', '>', '>=', '<', '<=', 'LIKE', 'NOT LIKE', 'IN', 'NOT IN', 'BETWEEN', 'NOT BETWEEN'. Default value is '='.
         ),
         array(
           'key' => 'price',
           'value' => array( 1,200 ),
           'compare' => 'NOT LIKE'
         )

//////Permission Parameters - Display published posts, as well as private posts, if the user has the appropriate capability:
      'perm' => 'readable'                    //(string) Possible values are 'readable', 'editable' (possible more ie all capabilities although I have not tested)

//////Parameters relating to caching
      'no_found_rows' => false,               //(bool) Default is false. WordPress uses SQL_CALC_FOUND_ROWS in most queries in order to implement pagination. Even when you don’t need pagination at all. By Setting this parameter to true you are telling wordPress not to count the total rows and reducing load on the DB. Pagination will NOT WORK when this parameter is set to true. For more information see: http://flavio.tordini.org/speed-up-wordpress-get_posts-and-query_posts-functions
      'cache_results' => true,                //(bool) Default is true
      'update_post_term_cache' => true,       //(bool) Default is true
      'update_post_meta_cache' => true        //(bool) Default is true
      //NOTE Caching is a good thing. Setting these to false is generally not advised. For more info on usage see: http://codex.wordpress.org/Class_Reference/WP_Query#Permission_Parameters

//////Post Field Parameters
      //Not sure what these do. For more info see: http://codex.wordpress.org/Class_Reference/WP_Query#Post_Field_Parameters

//////Filters
      //For more information on available Filters see: http://codex.wordpress.org/Class_Reference/WP_Query#Filters

    );

$the_query = new WP_Query( $args );

// The Loop
if ( $the_query->have_posts() ) :
while ( $the_query->have_posts() ) : $the_query->the_post();
  // Do Stuff
endwhile;
endif;

// Reset Post Data
wp_reset_postdata();

?>

Naujos Youtube išvaizdos įjungimas

Autorius: Gediminas Ubartas

Google toliau atnaujina savo tarnybų išvaizdas. Kaip ir tapo įprasta, visi atnaujinimai nėra prieinami visiems vartotojams, todėl internete atsiranda vis daugiau informacijos kaip įjungti atnaujinimus. Šiandien noriu pasidalinti informacija, kaip kiekvienas Chrome arba Firefox vartotojas gali įsijungti atnaujintą Youtube aplinką.

Atlikę šiuos žingsniu jūs galėsite naudotis atnaujinta Youtube tarnybos išvaizda:

Nueikite į www.youtube.com ir prisijunkite
Atidarykime naršyklėje esantį skyrelį, skirtą programuotojams

Jei naudojate Google Chrome naršykle paspauskite Ctrl + Shift+J
Jei naudojate Mozilla Firefox - Ctrl+Shift+K

Atsidariusiame lange pasirinkite kortelę Console (Konsolė)
Atidarę kortelę įveskite tekstą: document.cookie=”VISITOR_INFO1_LIVE=ST1Ti53r4fU”;
Perkraukite svetainę

Štai ir jūs galite naudotis atnaujinta Youtube išvaizda. Ji šiek tiek kitokia, reikia prie jos priprasti. Mano nuomone spalvinė gama tikrai patraukli ir visi atnaujinimai greit taps labai naudingi. O kokia jūsų nuomonė?

Android pamokos: Datos pasirinkimo dialogas

Autorius: Gediminas Ubartas

Programuotojai dažnai susiduria su įvairiausias duomenimis, kuriuos turi įvesti vartotojas. Labai dažnai įvedami duomenys turi tam tikras taisykles ar reikalavimus. Kuriant Android programas, iškyla dilema, kaip vartotojo paprašyti įvesti datą ir kaip įsitikinti, ar pateikti duomenys tikrai yra teisingi. Turbūt vienas geriausių variantų tai padaryti – naudoti programuotojams suteikiamą DatePickerDialog(android.app.DatePickerDialog) klasę.

Šioje pamokoje parodysiu, kaip programuotojas, naudodamas datos pasirinkimo dialogą, gali paprašyti vartotojo įvesti savo gimimo datą.

Sukuriame Android programą

Prieš pradedant darbą su mygtukais, mums reikia turėti paruoštą darbui Android programą. Tai galime padaryti, atlikę veiksmus, aprašytus pirmojoje pamokoje arba parsisiuntę jau paruoštą tuščios Android programos kodą.

Modifikuojame išvaizdos bylą main.xml. Joje įdedame dvi žymas:

- skirtą datos atvaizdavimui

Mūsų išvaizdos failas dabar atrodo taip:

Modifikuojame ir pridedame programos kodą

Pirmiausia pagrindinėje programos klasėje mums reikia apsibrėžti 6 kintamuosius:

dateDisplay – teksto atvaizdavimo komponento kintamasis
datePickerDialogButton – mygtuko komponento kintamasis
displayYear – pasirinktos datos, metų kintamasis
displayMonth- pasirinktos datos, mėnesio kintamasis
displayDay – pasirinktos datos, dienos kintamasis
DATE_DIALOG_ID – unikalus dialogo ID

private TextView dateDisplay;
private Button datePickerDialogButton;
private int displayYear;
private int displayMonth;
private int displayDay;
static final int DATE_DIALOG_ID = 0;

Sukūrus kintamuosius, mums reikia jiems priskirti atitinkamas reikšmes. Tai padarysime oncreate() metode.

@Override
public void onCreate(Bundle savedInstanceState) {
	super.onCreate(savedInstanceState);
	setContentView(R.layout.main);

	// surandame mūsų sukurtus komponentus
	dateDisplay = (TextView) findViewById(R.id.dateDisplay);
	datePickerDialogButton = (Button) findViewById(R.id.pickDate);

	// aprašome, kas įvyks kai bus paspaustas mygtukas
	datePickerDialogButton.setOnClickListener(new View.OnClickListener() {
		public void onClick(View v) {
			showDialog(DATE_DIALOG_ID);
			}
		});

	// Gauname dabartinę datą ir ją priskiriame mūsų kintamiesiems
	final Calendar c = Calendar.getInstance();
	displayYear = c.get(Calendar.YEAR);
	displayMonth = c.get(Calendar.MONTH);
	displayDay = c.get(Calendar.DAY_OF_MONTH);

	// atvaizduojame datą
	updateDisplay();
}

Norėdami išvengti kodo dubliavimo, sukuriame metodą updateDisplay(), kurio pagalba atvaizduosime datą.

private void updateDisplay() {
	//Mėnesiai skaičiuojami nuo 0, todėl atvaizduodami turime pridėti 1
	dateDisplay.setText(new StringBuilder().append(displayYear).append("-").append(displayMonth + 1).append("-").append(displayDay).append(" "));
}

Norint gauti rezultatus iš datos pasirinkimo dialogo, mums reikia sukurti OnDateSetListener tipo kintamąjį, kuris leis apibrėžti, kokius veiksmus atliksime po datos pasirinkimo.

private OnDateSetListener mDateSetListener = new OnDateSetListener() {
// Po datos pasirinkimo priskiriame reikšmes mūsų kintamiesiems ir atnaujiname vartotojui matomą vaizdą
		public void onDateSet(DatePicker view, int year, int monthOfYear,
				int dayOfMonth) {
			displayYear = year;
			displayMonth = monthOfYear;
			displayDay = dayOfMonth;
			updateDisplay();
		}
	};

Galiausiai mums reikia aprašyti, kokius veiksmus mes atliksime, kai norime parodyti bet kurį dialogo langą. Tai yra padaroma, perrašant pagrindinės Activity klasės metodą onCreateDialog(int id). Naudodamiesi switch sakiniu ir unikaliu dialogo ID, paprasčiausiai nurodysime sukurti naują datos pasirinkimo dialogą.

@Override
	protected Dialog onCreateDialog(int id) {
	    switch (id) {
	    case DATE_DIALOG_ID:
	        return new DatePickerDialog(this,
	                    mDateSetListener,
	                    displayYear, displayMonth, displayDay);
	    }
	    return null;
	}

Android pamokos: Pranešimų naudojimas programoje

Autorius: Gediminas Ubartas

Pastaruoju metu vis dažniau tenka pažvelgti į kitų Android programų kodus. Labai dažnai pamatęs kodą suprantu, kad programuotojas nepagalvojo apie kodo aiškumą, lengvesnį jo modifikavimą. Penktojoje pamokoje apie programavimą Android telefonams, parodysiu kaip reikia sukurti ir naudoti bendrus tekstinius (String tipo) pranešimus visoje mūsų programoje.

Kiekviena Android programa turi tekstinius pranešimus. Visi šie pranešimai turi būti susieti su programos ištekliais (resources), o ne būti paprasčiausia parašyti programoje. Tokių tekstinių pranešimų naudojimas programai suteikia daug privalumų:

Tokius tekstiniu pranešimus labai lengva prižiūrėti, keisti. Svarbu tai, kad pranešimus gali keisti netik programuotojas.
Vienas pranešimas gali būti naudojamas daugelyje programos vietų.
Programos kalbos pakeitimas labai lengvai atliekamas: nurodoma tik tekstinių pranešimų išteklių byla.

Sukuriame išteklių bylą

Tekstinių pranešimai yra saugomi /res/values/strings.xml byloje. Šios bylos pagalba mes galime aprašyti tekstinius pranešimus, o vėliau juos globaliai naudoti programoje. Pavyzdžiui, žemiau pateiktame kode mes apibrėžiame programos pavadinimą ir pranešimo tekstą.



Hello World, SveikasPasauli!
PirmojiPrograma

Naudojame aprašytus pranešimus savo programoje

Norėdami gauti pranešimą iš išteklių bylos, mums paprasčiausiai reikia pasinaudoti metodu getString(). Žemiau pateiktas kodas turi būti naudojamas Activity klasėje norint gauti reikiamą tekstinį pranešimą.

String helloText = getResources().getString(R.string.hello);

Apibrėžiame ir naudojame pranešimų masyvą

Labai dažnai galime susidurti su atvejais, kai mums reikia apibrėžti tam tikrą tekstinių pranešimų sąrašą. Žinoma, tai galime padaryti paprasčiausia daug kartų pakartoję anksčiau aprašytą metodą, bei saugodami masyvą atmintyje. Toks būdas netik neefektyvus, bet gana keblus. Norėdami gauti tokį pat rezultatą, dar vienoje išteklių byloje – /res/values/arrays.xml sukuriame masyvą, kurį galėsime naudoti savo programoje.

Minėtoje byloje sukuriame masyvą, su jo elementais:




@string/cat_human
@string/cat_animals
@string/cat_sport
@string/cat_colors
@string/cat_weapons
@string/cat_weather

Norint gauti šį masyvą mūsų programoje, mums paprasčiausiai užtenka programoje įterpti šį kodą:

String[] gameCat = getResources().getStringArray(R.array.game_cat);

Panaudojimas

Šis statinis masyvų sukūrimas gali būti panaudojamas įvairiausiose situacijose: koreguojant programos nustatymus, renkantis tam tikras kategorijas ir t.t. Žemiau pateiktas pavyzdinis kodas yra paimtas iš mano sukurto žaidimo „Pakaruoklis“. Visas kategorijų masyvas naudojamas, kai vartotojas turi pasirinkti žaidimo kategoriją.

String[] gameCat = getResources().getStringArray(R.array.game_cat);
new AlertDialog.Builder(this).setTitle(R.string.select_cat_title)
.setItems(cRaces,new DialogInterface.OnClickListener() {
public void onClick(DialogInterface dialoginterface, int i) {
 startGame(i);
}}).show();

Štai kaip kodas atrodo sukompiliavus ir paleidus programą:

Didelių tekstinių dokumentų tvarkymas Microsoft Word 2003

Autorius: Ričardas Šmaižys

Dažnai tvarkant didelius tekstinius dokumentus susiduriame su įvairiausiomis problemomis, pavyzdžiui, kaip visame dokumente pakeisti antraščių stilių (pabraukti, padidinti raidžių dydį ir t.t.), kaip prie paveiksliukų, lentelių pridėti pavadinimus (angl. caption) ar kaip tinkamai sutvarkyti dokumento puslapines antraštes ir poraštes (angl. header and footer). Taip pat perskaitę straipsnį sužinosite, kaip tinkamai ir taisyklingai sukurti turinį ar rodyklę, sunumeruoti puslapius, pridėti papildomos informacijos ir t.t..

Teksto stilių tvarkymas

Dideliuose dokumentuose neišvengiama teksto stilių (angl. styles) gausos – antraštės, temos, skyrių pavadinimai žymimi vienaip, tekstas turi savo atskirą, o įvairios citatos, svarbesni akcentai žymimi dar kitaip. Stilius – tai vardą turintis formatų rinkinys naudojamas didelių tekstų dokumentų tvarkymui, išlaikant jų pateikimo formos vienodumą. Pavyzdžiui, jūs sukūrėte dokumentą, tačiau vėliau nusprendėte, kad skyrių pavadinimai turi būti išskirti kitaip – ne tik pabraukti, bet ir parašyti kursyvu. Tokiu atveju jums tektų visuose puslapiuose ieškoti skyriaus antraščių, žymėti jas ir keisti – nuobodus, ilgas ir neefektyvus darbas.

1 pav.

Kad išvengtumėte tokių nesklandumų, turite iš pradžių susikurti reikiamus formatavimo stilius. Keliaukite į Format > Styles and Formating (1 pav.). Šioje šoninėje juostoje galite susikurti naujus ir koreguoti jau esamus stilius. Norėdami sukurti visiškai naują teksto stilių pasirinkite Naujas stilius (angl. New Style). Atsidariusiame lange (2 pav.) galite rinktis visus teksto formatavimo parametrus – raidžių dydį, šriftą, tarpus tarp eilučių, įtraukas (angl. indent) ir t.t. Nustatę reikiamus parametrus nepamirškite priskirti pavadinimo bei išsaugoti.

2 pav.

Jeigu jau esate sukūrę dokumentą ir norite tam tikras jo teksto dalis paversti atskirais stiliais, jums reikia pažymėti norimą vietą ar tekstą, atsidaryti stilių nuostatų langą ir pasirinkti Naujas Stilius (angl. New Style), priskirti vardą bei išsaugoti.

Jeigu vėliau dokumente sugalvosite atlikti ar pakeisti, ką nors, jums tereikės keisti stiliaus parametrus. Tai padaryti galite paspaudę dešinįjį pelės klavišą ant formatų rinkinio ir pasirinkę Keisti (angl. modify, 1 pav.). Paspaudus atsidarys tas pats dialogo langas, kaip ir kuriant naują formatų rinkinį – turėsite galimybę atlikti visus norimus pakeitimus, nėra jokių apribojimų – galite iš esmės pakeisti dokumento ar teksto dalies išvaizdą.

Turinio sudarymas

Pirmas žingsnis, kurį turime padaryti prieš kurdami turinį – tai tinkamai paruošti dokumentą. Kiekviena teksto antraštė, potemė ar skyrius turi būti tinkamai sužymėti pagal savo hierarchiją. Aukščiausias ir didžiausias dokumento vienetas turėtų būti skyrius, kurio antraštė pažymėta „Heading 1“ stiliumi, kiti mažėjančias tvarka – „Heading 2“, „Heading 3“ ir t.t.

Jeigu nuo pat pradžių su dokumentu dirbote netinkamai ir kurdami jį taisyklingai nesužymėjote antraščių, dabar teks visa tai atlikti patiems, nes šiuo atveju nėra jokios Microsoft Word funkcijos ar priemonės, kuri galėtų pagelbėti. Tačiau jeigu jūsų antraštės gana skirtingos, pavyzdžiui, išskirtos dideliu šriftu, o potemės ar skyriaus pavadinimai parašyti kursyvu, pabraukti, galite pamėginti visą, panašiai parašytą tekstą, pažymėti bei priskirti atitinkamą stilių. (reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jokia kita dokumento dalis, pavyzdžiui, esanti tekste, negali būti parašyta lygiai tokiu pačiu formatų rinkiniu – stiliumi.) Išsirinkę antraštę ir ją pažymėję, spauskite dešinįjį pelės klavišą, atsidariusiame meniu pasirinkite Žymėti tekstą su panašiu formatavimu (angl. Select Text with Similar Formatting, 3 pav.), tuomet pasirinkite atitinkamą antraštės stilių. Galbūt jums pasiseks ir didžiąją dalį darbo padarys programa.

3 pav.

Sekantis veiksmas, kurį reiktų atlikti tai tinkamai suformatuoti savo sužymėtas antraštes. Keliaukite į Format > Styles and Formating, dešinėje programos dalyje atsidarys nuostatų langas. Jame pasirinkite antraštę, kurią norite keisti (šiuo atveju nekurkite naujų, o koreguokite jau esamas antraštes ir jų išvaizdą), paspauskite dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkite Keisti (angl. modify). Pagal savo poreikius suformatuokite visas dokumento antraštes – pavadinimus.

Sukurkite naują lapą dokumento pradžioje (po savo pirmojo puslapio, arba jeigu tokio nėra, dokumento pirmajame puslapyje) žymeklį padėję prieš patį pirmąjį žodį dokumento pradiniame puslapyje ir nuspaudę klavišų kombinaciją ctrl + enter.

4 pav.

Atlikę visus paruošiamuosius darbus programos meniu juostoje pasirinkite: Insert > Reference > Index and Tables, atsidariusiame lange – turinio kortelę (angl. Table of Contents). Šioje kortelėje (4 pav.) galite koreguoti savo turinio išvaizdą pasirinkdami Bendrajame (angl. general) skirsnyje esančias nuostatas. Formatai (angl. formats) – tai jūsų turinio išvaizda – siūlytumėme naudoti formalų (angl. formal) arba klasikinį (angl. classic) stilių, nes jie geriausi pateikiant dokumentus. Lygių rodymas (angl. show levels) – jūsų dokumento „gylis“, kiek daug antraščių lygių jis turi. Šią nuostatą pasirinkite atsižvelgdami į tai, kiek daug antraščių sužymėjote ar sukūrėte rašydami tekstą. Nustatę spauskite patvirtinimo mygtuką ir jau turėsite turinį.

Jeigu dokumente vėliau ką nors pakeisite – pašalinsite temas, papildysite naujomis, pridėsite daugiau skyrių ar rodyklę, jums tereikės pažymėjus turinį paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti atnaujinti turinį (angl. update field, 5 pav.) – visa kitą programa padarys pati.

5 pav.

Dalykinės rodyklės sudarymas

Kurdami dalykinę rodyklę, iš pradžių turime sudaryti žodžių sąrašą. Tai atlikti galime sukūrę naują dokumentą ir visus rodyklėje būsiančius žodžius surašę į atskiras eilutes. Kiekvienos eilutės pabaigoje turi būti kablelis, jeigu žodžiai yra tikriniai – tai iš didžiosios raidės, jeigu rašomi mažąja – iš mažosios ir pan. Į atrinktų žodžių sąrašą taip pat galime rašyti ir frazes, svarbu, kad jos būtų vienoje eilutėje, nepamirškime kablelio pabaigoje.

Tuomet sukūrę naują puslapį redaguojamo dokumento pabaigoje, turite atsidaryti rodyklės kūrimo langą: Insert > Reference > Index and Tables. Šiame lange, rodyklės kortelėje (angl. Index), galite pasirinkti, koks bus kuriamos rodyklės išdėstymas ir išvaizda. Galite pasirinkti, kiek skilčių (angl. Columns) sudarys jūsų rodyklę; ar bus panašiai kaip rengiant turinį lygiuojami skaičiai dešinėje pusėje (angl. Right align page numbers).

Viską nustatę, pasirinkite „AutoMark“ funkciją, atsidariusiame lange susiraskite anksčiau išsaugotą dokumentą su rodyklės žodžiais. Microsoft Word programa pati sužymės visus jūsų dokumente esančius žodžius, prie kiekvieno jų nuo šiol bus specialus žymėjimas XE. Jį galite matyti nuspaudę įrankių juostoje esantį mygtuką, panašų į pi.

Padėję pelės žymeklį paskutiniame dokumento lape, pakartokite veiksmus, tik šįkart nesinaudokite „AutoMark“ funkcija – programa pati sukurs rodyklę pagal anksčiau pasirinktas nuostatas.

Jeigu pasigendate kokio nors žodžio ar frazės, patikrinkite, ar jis pažymėtas dokumente kaip rodyklės dalis ir ar teisingai įvedėte jį rodyklės atrinktų žodžių sąraše.

Puslapių antraštės ir poraštės

Antraštės ir poraštės (angl. Header and Footer) dydis priklauso nuo puslapio nuostatose (File > Page Setup) nustatyto paraščių (angl. Margins) dydžio. Todėl jeigu norite antraštėse ir poraštėse pateikti labai daug informacijos, jūsų dokumento paraštės taip pat turi būti gana plačios. Norėdami jas redaguoti, paspauskite View > Header and Footer. Visus antraščių ir poraščių elementus galima dėti bet kuriame puslapio kampe ir per vidurį – viršuje arba apačioje dokumento. Atsidariusioje įrankių juostoje (6 pav.) galite pasirinkti, ką norite įterpti. Mygtukų aiškinimas (skaičius atitinka mygtuko numerį paveikslėlyje):

6 pav.

Programa jau paruošusi keletą šabloninių tekstų, kuriuos galite įterpti į savo puslapį. Kai rinksitės tekstą iš šio meniu, jums bus parinkta ir vieta, kurioje jis bus įterpiamas. Teksto vietą galite pakeisti jį pažymėję ir nutempę į reikiamą kampą ar poziciją.
Tai puslapio numerio įterpimo mygtukas (angl. Insert Page Number).
Paspaudę šį, įterpsite puslapių kiekį dokumente (angl. Insert Number of Pages).
Šis mygtukas atveria papildomą langą, kuriame galite nustatyti skaičių formatą (romėniški skaitmenys, abėcėlės raidės ir kt.), taip pat tai, nuo kokio skaičiaus pradėti puslapių žymėjimą.
Datos įterpimas. Įterpus datą ir kiekvieną kartą atidarius dokumentą bus rodoma tos dienos data. Dešiniuoju pelės mygtuku paspaudę ant jos ir pasirinkę Keisti lauką (angl. Edit Field), išvysite langą, kuriame galite keisti datos nuostatas, formą ar net lauko tipą.
Laiko įterpimas. Tas pats kaip ir data: pasirinkę Keisti lauką, atversite laiko nuostatų langą.
Atveria puslapio nuostatų langą. File > Page Setup atitikmuo. Galite keisti dokumento išvaizdos, paraščių ir kt. nuostatas.
Paspaudę šį mygtuką, galite slėpti tekstą ir matyti tik antraštes, poraštes.
Šiuo mygtuku pasirenkate, ar norite susieti šią antraštę arba poraštę su esančiomis ankstesniuose puslapiuose.
Tai greitas ir patogus būdas peršokti nuo antraštės prie poraštės ir atvirkščiai tame pačiame puslapyje.
Praeita arba sekanti antraštė, poraštė.
Praeita arba sekanti antraštė, poraštė.
Pasirinkę visas nuostatas, užverkite šią įrankių juostą šiuo mygtuku – grįšite prie teksto redagavimo.

Lentelių ir paveiksliukų numeravimas

Microsoft Word programoje įvairūs dokumento paveiksliukai numeruojami suteikiant jiems specialius pavadinimus (angl. Caption). Programa neturi automatinės funkcijos, skirtos paveiksliukams numeruoti ir vadinti, tačiau jai kartais pavyksta tinkamai sužymėti Microsoft Excel 2003 lenteles. Tai reiškia, kad visiems kitiems įterptiems failams turėsite pavadinimus priskirti rankomis.

7 pav.

Norėdami pridėti paveiksliukui ar kitam elementui pavadinimą, turite dešiniuoju pelės klavišu paspausti ant jo ir pasirinkti Pavadinimas (angl. Caption). Atsidariusiame lange (7 pav.) galite pasirinkti paveikslėlio etiketę (angl. Label). Jeigu nerandate tinkamos, galite susikurti naują, pasirinkdami Nauja etiketė (angl. New Label). Taip pat galite pasirinkti pavadinimo vietą – po įterpto elemento ar virš jo. O paspaudę mygtuką Numeracija (angl. Numbering), atidarysite langą su skaičių sekos nuostatomis.

Pasirinkus automatinį režimą (angl. AutoCaption), jums reikės pasirinkti, kokio tipo įkeliamus failus ir kaip norėsite sužymėti – panašiai kaip ir dirbant rankomis.

Naudodamiesi šiais numeravimo būdais, išvengsite problemų su teksto stiliais, išdėstymu.

Apibendrinimas

Tinkamai dirbdami su dokumentais, sutaupysite savo ir kitų bendradarbių laiko. Vėliau redaguoti tokius dokumentus bus gerokai paprasčiau, išvengsite netikėtai kilusių ir sunkiai paaiškinamų programos klaidų ar nesusipratimų. O ir patiems smagiau, kai daugumą darbo programa atlieka pati.

Dokumentų šablonų kūrimas ir redagavimas su „Microsoft Office Word“

Autorius: Ričardas Šmaižys

Dažnai biuro darbuotojai susiduria su monotonišku darbu, kuris ne tik eikvoja laiką, bet ir tampa nuobodus bei įkyrus. Būtent todėl verta susipažinti su Microsoft Office Word teksto rengyklės galimybe kurti, redaguoti ir saugoti dokumentus – šablonus, kuriuos vieną kartą sukūrę, naudosite pakartotinai, kai tik jų prireiks. Taip išvengsite seniau užpildytų dokumentų paieškos, nebereikės kopijuoti, įklijuoti reikiamų, šalinti nereikalingų informacijos blokų, o tai padės išvengti klaidų.

Šablonas – dokumento forma, kuria remiantis kuriamas naujas dokumentas, pavyzdžiui, kiekvieną kartą paspaudę naujo dokumento kūrimo mygtuką jūs atveriate Tuščio dokumento (angl. Blank document) šabloną, kurį pildote „nuo nulio“. Tačiau kiekvieną dieną susiduriant su šusniu skirtingų dokumentų ir formų kiekvieną iš jų atkūrinėti iš atminties ar pradėti nuo tuščio lapo neefektyvu ir beprasmiška.

Šablonų naudojimo pranašumai

Vieną kartą sukurtas dokumentas gali būti naudojamas daugybę kartų.
Apsaugoma nuo informacijos pakeitimų ir suteikiama prieiga tik prie iš anksto numatytų laukų, pavyzdžiui, žmogus, kuriam paskirta pildyti dokumentą netyčia nepakeis jūsų numatytų duomenų.
Galimybė šablonus apsaugoti slaptažodžiu – tik jūs vienas galėsite keisti savo sukurtus šablonus.
Šablonais galima dalintis ir keistis – jie nėra susieti su jūsų kompiuteriu ar tik jūsų turima programine įranga (Word versija ar išskirtinai tik viename kompiuteryje įrašyta teksto rengykle).
Šablonų koregavimas, papildymas nauja informacija, senos trynimas – paprasti ir nesunkūs veiksmai.
Sumažėjusios darbo laiko sąnaudos – efektyvesnis darbas su dokumentais.

Šablonų kūrimas

1 pav.

Prieš kurdami naujus šablonus turime įsijungti jų redagavimo juostą Word 2007 ir Word 2010, o tai galite padaryti pasirinkę Failas -> Nuostatos -> Tinkinti Ribbon (angl. File -> Options -> Customize Ribbon) dešinėje atsidariusio lango pusėje pažymėti varnelę ties Developer juosta (1 pav.). Jums reikalingas funkcijas ir mygtukus rasite ties Valdymo (angl. Controls) dalimi, variantą Senosios formos (angl. Legacy Forms). Siekdami suderinamumo su senesnėmis teksto rengyklės versijomis ir vengdami papildomų problemų kol kas naudokite svarbiems dokumentams tik senųjų formų skiltyje esančias galimybes.

2 pav.

Word 2003 vartotojai turėtų įsijungti atitinkamą priemonių juostą (2 pav.) pasirinkdami Rodymas -> Priemonių juostos -> Formos (angl. View -> Toolbars -> Forms).

Šablonų dokumentuose gali būti įterpiami įvairūs specialūs laukai bei įprastas tekstas, kuris renkamas ir redaguojamas kaip įprastame tekstiniame dokumente, t.y. naudodajant visas taisyklingo dokumentų rengimo priemones: pastraipų nuostatas, įtraukas, tabuliavimo galimybes ir t.t.

Duomenų įterpimo laukeliai

Į duomenų įterpimo laukelius (angl. Text form fields) galite įrašyti bet kokią norimą informaciją: tekstą, skaičius, datą ar net skaičiavimo formules. Visas šio tipo laukelio nuostatas galite atverti pasirinkę norimą laukelį, ant jo paspaudę dešinįjį pelės klavišą ir iš iškilusio meniu pasirinkę Nuostatos (angl. Properties, 3 pav.). Tas pats principas taikomas ir kitiems toliau aprašytiems laukams.

3 pav.

Atsivėrusiame nuostatų lange galite įrašyti numatytąjį tekstą (angl. Default text), kuris bus rodomas dar nieko neįvedus. Taip pat turite galimybę apriboti įvedamų duomenų kiekį pasirinkę norimą maksimalų lauko ilgį (angl. Maximum length), tai naudinga siekiant išvengti klaidų įvedant specifinę informaciją, pavyzdžiui, sąskaitų numerius, telefonus, asmens kodus ir kt. Turite galimybę ir automatiškai padidinti pirmąją įvesto teksto raidę arba jas visas ir atvirkščiai.

Kiekvienam duomenų tipui yra atskiros nuostatos, todėl, pavyzdžiui, pasirinkę skaičiaus formatą galėsite dar papildomai nustatyti trupmeninės dalies poziciją, pridėti valiutos simboliką, ar procentus. Toks pats principas galioja ir pasirinkus datą.

Tačiau be šių esminių galimybių, šiuos laukelius galite panaudoti tuo metu esančios datos, laiko automatiškam įvedimui ar net įvesti formulę (panašiai kaip Excel skaičiuoklėje) ir gauti apskaičiuotą rezultatą įrašius norimą informaciją – tokiu atveju pažymėkite Skaičiuoti įvedus (angl. Calculate on exit) varnelę. Pavyzdžiui, norėdami sudėti kelis skaičius dviejuose sukurtuose langeliuose, turite prisiminti jų žymas (angl. Bookmark), kurias galite įrašyti ir patys pagal savo nuožiūrą, tarkime, Text1 ir Text2, tuomet rezultatų laukelyje turėtų būti įvesta formulė =Text1+Text2 (žr. 4 pav.) bei pažymėta minėta varnelė.

4 pav.

„Taip-ne“ laukas

Be jau aptarto duomenų įterpimo lauko galite pasirinkti ir sąrašams naudotinų priemonių, pavyzdžiui, varnelių žymėjimo laukus arba taisyklingai lietuviškai „taip-ne“ laukus (angl, Check box, nuostatas matote 5 pav.). Vartotojas, atvėręs šabloną varneles galės žymėti tiesiog spausdamas ant nurodyto laukelio.

5 pav.

Pasirinkimas iš išsiskleidžiančio sąrašo papildymas

Naršydami internetinėje erdvėje tikrai esate susidūrę su pasirinkimais iš nurodyto išsiskleidžiančio sąrašo (angl. Drop-down form field) – šįkart tai galite pritaikyti patys savo kuriamuose šablonuose.

6 pav.

Šis laukas (6 pav.) naudingas tuo, kad galite apriboti įvedamą informaciją, o tai reiškia, kad patys kurdami dokumentus sutaupysite laiko, nes nereikės įvesti viso teksto iš naujo, o siųsdami užpildytą šabloną kitiems, apsaugosite nuo informacijos pakeitimų ir išvengsite klausimų „ką čia rašyti“ ar pan.

Šiame nuostatų lange galite ne tik įterpti norimą informaciją į sąrašą ar ją iš ten pašalinti, bet ir stumdyti parinktis aukštyn-žemyn, naudodamiesi rodyklytėmis sąrašo dešinėje pusėje (6 pav.) .

Šablonų apsaugojimas

Norėdami apsaugoti savo sukurtus šablonus nuo kitų žmonių pakeitimų ir aktyvuoti tik jūsų įterptus laukelius, turite Word 2003 šablonų priemonių juostoje pasirinkti spynelės mygtuką (žr. 2 pav.), o naujesnių teksto rengyklių vartotojai turi apriboti prieigą pasirinkę Uždrausti taisymą (angl. Restrict editing) Developer juostoje, ties Apsaugoti (angl. Protect) dalimi (1 pav.).

Norimus paties šablono pakeitimus įvykdyti galite atvėrę norimą šabloną. Svarbu, kad neužmirštumėte jo užrakinti vėl.

Šablonų saugojimas

Savo sukurtą šabloną vėlesniam naudojimui galite išsaugoti pasirinkę funkciją Išsaugoti kaip (angl. Save As) ir dokumento tipą nurodę Document Template, kuris ir reiškia, jog jūsų sukurtas dokumentas bus šablonas. Savo šablonus galite saugoti teksto rengyklės numatytoje vietoje arba kur tik panorėsiteKuriant naujus dokumentus iš išsaugoto šablono, šablono išsaugojimo vieta darbui turės tik menką įtaką. Bet kuriuo atveju verta pasidaryti atsargines šablonų failų kopijas.

Naujų dokumentų kūrimas iš išsaugoto šablono

Naują dokumentą sukursite pasirinkę Failas -> Naujas (angl. File -> New) ir, jeigu prie jau esamų Word (Word 2007, 2010) nematote savo sukurto šablono, pasirinkite Sukurti iš esamo dokumento (angl. Create from existing) ir susiraskite savo kietajame diske išsaugotą šabloną. Word 2003 vartotojai atlieka tuos pačius veiksmus, tik visi valdymo veiksmai atliekami naudojantis dešinėje pusėje atsiradusia juosta.

Apibendrinimas

Šablonai padės jums sutaupyti laiko, efektyviau naudotis kompiuteriniais dokumentais ir apsaugoti juos nuo nereikalingų pakeitimų, o jų kūrimo procesas primena paprastų dokumentų kūrimą, nes nėra sudėtingas, todėl tikrai verta išmėginti ir pritaikyti šablonus savo kasdieniame darbe.

Android pamokos: ListView

Autorius: Gediminas Ubartas

“ListView” naudojimas turbūt pats patogiausias būdas atvaizduoti didelius kiekius duomenų. Šioje ketvirtojoje pamokoje jūs išmoksite kaip naudojant “ListView” galima peržiūrėti įvairiausius FWD>> straipsnius.

Sukuriame Android programą

Sukuriame objektą Straipsnis

Sukuriame objektą, kurio pagalba saugosime straipsnio pavadinimą ir nuorodą į jį:

public class Straipsnis {
	private String pavadinimas;
	private String adresas;

	public Straipsnis(String pavadinimas, String adresas) {
		super();
		this.pavadinimas = pavadinimas;
		this.adresas = adresas;
	}

	public String getPavadinimas() {
		return pavadinimas;
	}

	public void setPavadinimas(String pavadinimas) {
		this.pavadinimas = pavadinimas;
	}

	public String getAdresas() {
		return adresas;
	}

	public void setAdresas(String adresas) {
		this.adresas = adresas;
	}

}

Sukuriame straipsnių sąrašo ekrano vaizdą

Programos kataloge “res/layout/” sukuriame bylą “saraso_elementas.xml”. Šios bylos pagalba aprašome kaip turi atrodyti mūsų sąrašo elementas:

Taip pat mums reikia paredaguoti pagrindinės “Activity” klasės išvaizdos bylą “main.xml”. Į šią bylą įdedame žymą žyminčią mūsų sąrašo vietą.

Atvaizduojame straipsnių sąrašą

Pirmiausiai sukuriame metodą, kuris grąžins sąrašą su “Straipsnis” objektais.
Pradiniame ekrane mes rodysime tik straipsnių pavadinimus, todėl mums reikia metodo, grąžinančio pavadinimų sąrašą:

private List getStraipsniuPavadinimai() {
	List pavadinimai = new ArrayList();
	for (Iterator it = straipsniai.iterator(); it.hasNext();) {
		Straipsnis straipsnis = it.next();
		pavadinimai.add(straipsnis.getPavadinimas());
         }
	return pavadinimai;
}

Turėdami šiuos du metodus, galime redaguoti mūsų “Activity”. Pirmiausia mūsų klasė paveldi “Activity” klasę (extends Activity). Norėdami atlikti veiksmus su sąrašų objektais, mūsų “Activity” klasė turi paveldėti “ListActivity” (extends ListActivity).

Prieš išmėginant mūsų programą, mums reikia atvaizduoti pavadinimų sąrašą. Tai padarysime į metodą onCreate(Bundle savedInstanceState) įterpę eilutę:

setListAdapter(new ArrayAdapter(this,R.layout.saraso_elementas, getStraipsniuPavadinimai()));

“ArrayAdapter” klasė yra atsakinga už elementų atvaizdavimą nurodytoje žymoje. Norint atvaizduoti elementus, mums reikia pateikti šiuos parametrus:

Kontekstas – mūsų ateikiamu atveju nurodome, kad naudosime dabartinį
Sąrašo elemento išvaizda – pavyzdyje nurodome, kad naudosime tai, kas aprašyta “saraso_elementas.xml”
Elementų sąrašas – pavyzdyje pateikiame sąrašą straipsnių pavadinimų.

Galime peržiūrėti mūsų programą:

Aprašome veiksmus, kai paspaustas sąrašo elementas

Norint atvaizduoti tinklalapį, naudojant straipsnio adresą, mums reikia sukurti nauja “Activity”. Ją pavadinkime “ViewActivity”.

public class ViewActivity extends Activity {
	@Override
	public void onCreate(Bundle savedInstanceState) {
		super.onCreate(savedInstanceState);
		setContentView(R.layout.view_activity_gui);
                //Paimame duomenis
		Intent launchingIntent = getIntent();
		String content = launchingIntent.getData().toString();

		WebView viewer = (WebView) findViewById(R.id.webView);
		viewer.loadUrl(content);
	}
}

Neužmirškime pakoreguoti ir “AndroidManifes.xml” bylos, kurioje nurodome naujai sukurtą “Activity”:

Toje pačioje byloje pridedame žymą, kuri leis mūsų programai naudotis internetu:

Taip pat reikia sukurti išvaizdos bylą (layout). Ją pavadinsime “view_activity_gui.xml”. Šioje byloje naudojame žymą, kurios pagalba galime atvaizduoti internetinius puslapius.

Pagrindinėje programoje “Activity”, aprašome kaip elgtis, paspaudus ant sąrašo elemento:

@Override
protected void onListItemClick(ListView l, View v, int position, long id) {
	super.onListItemClick(l, v, position, id);

	Intent viewActivityIntent = new Intent(this, ViewActivity.class);
	viewActivityIntent.setData(Uri.parse(straipsniai.get(position).getAdresas()));
	startActivity(viewActivityIntent);
}

Kaip rašiau antrojoje pamokoje, Android programose viena “Activity” gali iškviesti kitą. Visa tai yra padaroma naudojant Intent. Metode “onListItemClick” sukuriame naują “Intent”, nurodydami “ViewActivity” klasę. Metodo parametras “position” nurodo, kuris sąrašo elementas buvo pasirinktas. Naudodami šį parametrą, surandame paspaustą pavadinimą ir gauname jo adresą. Gautą adresą pateikiame mūsų sukurtam “Intent” ir jį aktyvuojame.

Štai taip atrodo mūsų sukurta programa, kai buvo pasirinktas vienas sąrašo elementas:

Sukurtąją programą rasite užsukę į http://code.google.com/p/empty-android-app/

ArchLinux: Pirmi žingsniai naujai įdiegtoje sistemoje – pirma dalis

Autorius: Aivaras Kivilius

Praeitame straipsnyje apžvelgiau archlinux, taip pat nurodžiau pagrindinius informacijos šaltinius, tarp jų ir išsamią diegimo ir konfigūravimo instrukciją, ši mano pamoka šiek tiek skirsis – bet pagrinde tik eiliškumu, todėl jei kas nepavyksta – pirma pažiūrėkite ten, gal būt iškart rasite sau tinkantį sprendimą.

Aš pradinį konfiguravimą skirstau į tris dalis: pirma – įdiegiami būtini paketai visai įrangai veikti, minimali grafinė aplinka, kad būtų įmanoma naudotis naršykle (skaityti wiki ir šiaip FWD.lt…) ir baigti nustatymus, antra jūsų norimos grafinės aplinkos diegimas konfigūravimas ir trečia – įvairios smulkmenos. Šį kartą - Pirma dalis:

Visų pirma, prisijungsime root naudotoju ir diegime nustatytu slaptažodžiu, pamatysime smagiausią dalyką – terminalą. Pradėsime nuo interneto: ifconfig ir pamatysim kas pas mus veikia, jei neveikia eth0 - pažadiname komanda ifconfig eth0 up, tada automatiškai ‘paimsime’ visus interneto nustatymus dhcpcd eth0, galime patikrinti ping -c 3 fwd.lt, jei viskas gerai, konfigūruojame toliau, jei ne – greičiausiai naudojate ką nors kas jau yra aprašyta čia, tęsiame konfigūravimą: pacman, jei paketus diegėte tiesiai iš disko ir nenaudojote pacman diegimo metu, jį reiks ‘paleisti’ dabar savo mėgstamu teksto editoriumi (Aš rekomenduoju nano (jei norite ko nors paprasto) arba vi (jei norite ko nors galingo)) redaguokite failą /etc/pacman.d/mirrorlist, ir nutrinkite komentaro ženklą nuo vieno ar kelių serverių, kurie arčiausiai jūsų (Lietuviškas aitvaras.lt – neveikia.), pasirinkite Latvijos, ar/ir Lenkijos serverius ir išsaugokite pakeitimus. (ctrl+x nano ir grečiausiai puikiai žinote kaip, jei pasirinkote vi). Atnaujiname pacman paketų sąrašus komanda pacman -Sy, jei tuo pačiu norite ir atnaujinti sistemą, naudokite komandą pacman -Syu. Sekite pacman informaciją – jis praneš, jei reikės atlikti kokį nors veiksmą. Nuo šio veiksmo – pacman’as patapo jūsų geriausiu draugu, trumpa informacija, kaip su juo nesipykti:

įdiegti paketą – pacman -S paketo_pavadinimas (pvz. pacman -S firefox)
ieškoti paketo – pacman -Ss aprašymas_arba_dalis_pavadinimo (pvz. pacman -Ss internet browser)
ištrinti paketą – pacman -R paketo_pavadinimas (pvz. pacman -R firefox)
ištrinti paketą kartu su priklausomybėmis – pacman -Rs paketo_pavadinimas (pvz pacman -Rs firefox)
pilnas sistemos atnaujinimas – pacman -Syu
paketų sąrašų atnaujinimas – pacman -Sy
instrukcija (arba wiki) – man pacman

Aš labai stipriai rekomenduoju įsidiegti ir susikonfiguruoti CPU dažnio valdymo paketą cpufrequtils (pacman -S cpufrequtils), tada redaguojame /etc/conf.d/cpufreq:

#configuration for cpufreq control

# valid governors:
#  ondemand, performance, powersave,
#  conservative, userspace
governor="ondemand"

# limit frequency range (optional)
# valid suffixes: Hz, kHz (default), MHz, GHz, THz
#min_freq="2.25GHz"
#max_freq="3GHz"

# use freq to set up the exact cpu frequency using it with userspace governor
#freq=

Galimi režimai – ondemand (Automatinis variantas, kiek cpu reikia, taip jį ir “clock’ina”), performance ( visada laikomas maksimalus dažnis, bet kam kepinti procesorių? ), powersave (režimas taupantis energiją ), conservative ( panašus į ondemand, bet dažniai keičiami šiek tiek lėčiau). Numatytasis yra performance režimas, o rekomenduotinas - ondemand. Išsaugoję failą, paleidžiame: /etc/rc.d/cpufreq start ir nuo šiol jūsų CPU dažnis keisis pagal tai ką darote ir kokį režimą nustatėte. Pasižiūrėti, koks dažnis dabar galite naudoti komandą cpufreq-info.

Garso konfigūravimas: tiesiog įdiegiame alsa-utils alsa-lib alsa-oss paketus naudodami savo geriausią draugą pacman’ą: pacman -S alsa-utils alsa-lib alsa-oss, tada galime patikrinti: speaker-test -c (pvz speaker-test -c 2), jei viskas veikia - einame toliau, jei ne – skaitom čia.

Vaizdo konfigūravimas: jei nežinote kokią vaizdo plokštę turite galite pasinaudoti komanda lspci | grep VGA, turim du pasirinkimus, naudoti open source ar gamintojų tvarkykles, jei diegiame atviro kodo, tiesiog idiegiame paketą xf86-video-ati, jei plokštė radeon), xf86-video-nouveau , jei nvidia ar xf86-video-intel, jei jūs turit intel.

Jei norime gamintojo tvarkyklių su nvidia, reiks įdiegti paketą nvidia (pacman -S nvidia) ir paleisti komandą nvidia-xconfig, taip bus sukonfiguruotas xorg’as.

Su ATI, reiks redaguoti /etc/pacman.conf failą ir į jo apačią pridėti tokias eilutes:

[catalyst]
  Server = http://catalyst.apocalypsus.net/repo/catalyst/$arch

Paleisti komandą pacman -Sy ir komandą pacman -S catalyst (patarimas: parašius pacman -Sy peketo_pavadinimas ir atnaujinamas sąrašas ir įdiegiamas paketas, taigi vietoj dviejų komandų buvo galima rašyti ir pacman -Sy cataclyst), tada konfiguruojame xorg’ą komanda aticonfig –initial.

Xorg’ą sudiegus kartu su tvarkyklėmis, taip pat reiktų įsidiegti paketus xorg-xinit ir xterm, taip pat xorg-twm, komanda pacman -S xorg-xinti xterm xorg-twm. Taip pat prieš paleidžiant xorg’ą reikia idiegti ir paleisti dbus, komanda pacman -S dbus, paleidžiame /etc/rc.d/dbus start taip startx komandos pagalba jau turėtumėte matyti labai paprastą grafinę sąsają.

Dabar redaguojame /etc/rc.conf failą, kuriame visa pagrindinė konfigūracija:

# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
LOCALE="en_US.UTF-8"
HARDWARECLOCK="localtime"
TIMEZONE="Europe/Vilnius"
KEYMAP="us"
CONSOLEFONT=
CONSOLEMAP=
USECOLOR="yes"
# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
MOD_AUTOLOAD="yes"
#MOD_BLACKLIST=() #deprecated
MODULES=(cpufreq_ondemand)
USELVM="no"
# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
HOSTNAME="hostname"
# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
eth0="dhcp"
INTERFACES=(eth0)
# šiek tiek nieko įdomaus iškirpta
DAEMONS=(@syslog-ng @netfs @crond @dbus @alsa @cpufreq )

Neišsigąskite – viso failo jums parašyti nereikės, tiesiog į DEAMONS eilutę sudėti viską ką jau sukonfigūravome ir prie MODULES pridėti cpufreq_, @ prieš daemon’ą reiškia, kad sistema nelauks, kol vienas daemonas pasileis ir tuo pat metu taip pat paleidinės ir kitą, taip sutaupysite laiko. Jei norime laikinai atjungti vieną ar kitą deamoną galima prieš jį padėti ženklą !, taip sekančio užkrovimo metu, jo nepaleis. Daemonus taip pat galima valdyti komandomis /etc/rc.d/ start (jei paleidžiame), /etc/rc.d/ stop (jei stabdome) ir /etc/rc.d/ restart jei norime perkrauti daemoną.

Tikiuosi, čia rasite naudingos informacijos ir ją pritaikysite. Jau greitai įrašai apie antrą ir trečią konfigūravimo etapą – taip pat, stengiuosi viską rašyti kiek plačiau, bet nenoriu išgąsdinti, todėl jei ko jūsų manymu trūksta – paklauskite komentaruose.

Linux terminalas kuris pasisveikina

Autorius: Aivaras Kivilius

Kažkaip visiškai atsitiktinai prisiminiau, kad LinuxMint turėjo (ir dar turi?) visai smagų dalyką, įjungus terminalą vis parodo ką nors linksmo ar gudraus.

Ir tai pasako koks nors gyvūnas. Susiradau, tai kad programa rodanti gyvūną ir leidžianti jam ką nors “pasakyti” vadinasi cowsay, tada pagalvojau, būtų visai įdomu, jei karvė pasiveikintų ir pabandžiau tai atlikti su tokia komanda:

cowsay Hello, $USER, Welcome to $HOSTNAME!

Ir šis pasisveikinimas atsibodo tris kartus jį pamačius, nors ir atrodė gal ir visai linksmai:

Karvę paverčiame protinga

Kiekvieną kartą sakoma ta pati frazė – pabosta, todėl pabandykime idėti karvei šiek tiek proto, gal būt tada ji pasakys mus ką nors įdomaus. Idiekime fortune paketą. pažaiskite:

fortune | cowsay

Jei viskas veikia, galite pažaisti su nustatymais, vienas ir rekomenduojamų – papildomas parametras -s fortune komandai, rodys tik trumpas citatas (Jūs nenorite, kad jūsų karvę būtų per visą terminalo langą?) numatytasis parametras yra 160 simbolių, jį galima sumažinti iki jūsų norimo skaičiaus (paimkim twitter limitą 140 simbolių) pridedant -n 140 parametrą. Taip pat, visos “fortune” mintys turi savo kategoriją, (visas jūsų turimas galite peržiūrėti /usr/share/fortune), aš rekomenduoju linux, debian, computers rinkinius, rinkinys pridedamas tiesiog pridedant rinkinio pavadinimą kaip papildomą parametrą prie komandos. Gauname tokią komandą:

fortune -n 140 -s linux debian computers | cowsay

Visus fortune parametrus galite rasti čia, dabar galime “pažaisti” su karve ir vietoj jos naudoti pavyzdžiui Linux talismaną “tux“, prie komandos “cowsay” pridedam papildomą parametrą -f tux ir dabar turime komandą kuri atrodo šitaip ir jau veikai visai neblogai:

fortune -n 140 -s linux debian computers | cowsay -f tux

Ir visa tai jau atrodo – šitaip:

Su toliau nurodyta komanda galima peržiūrėti visus cowsay “gyvūnus” ir pasirinkti sau tinkamą, taip pat internete galima rasti ir pakankamai įdomių variantų.

 cowsay -l | grep -v "^Cow" | sed -e "s% %\n%g" | sed -e "s%\(.*\)%cowsay -f \1 Now I am a \1%" | sh | less

Jei pamatyti šitokią karvę ar tux’ą kiekvieną kartą įsijungus terminalą – šią eilutę pridedame į .bashrc failą kuris tada atrodys šitaip:

#
# ~/.bashrc
#

fortune -n 140 -s linux debian computers | cowsay -f tux

# If not running interactively, don't do anything
[[ $- != *i* ]] && return

alias ls='ls --color=auto'
PS1='[\u@\h \W]\$ '

Ir juokitės kartu su Tux.

Android pamokos: Mygtukai

Autorius: Gediminas Ubartas

Pirmoje ir antroje pamokoje sužinojote kaip sukurti pirmąją Android programą, bei svarbiausius dalykus reikalingus visiškam programos pažinimui ir išmanymui. Šiandien apžvelgsime būdus, kaip Android programoje patalpinti mygtukus.

Android OS turi įvairių mygtukų tipų (ImageButton, CompoundButton, RadioButton ir kt.), tačiau dažniausiai sutinkami ir naudojami yra Button ir ImageButton. Šiame įraše pirmiausia išmoksite patalpinti mygtuką savo programoje, o vėliau – kaip reikia priversti mygtuką atlikti tam tikrus veiksmus.

Sukuriame Android programą

Prieš pradedant darbą su mygtukais, mums reikia turėti paruoštą darbui Android programą. Tai galime padaryti, atlikę veiksmus aprašytus pirmojoje pamokoje arba parsisiuntę jau paruoštą tuščios Android programos kodą.

Talpiname mygtukus programoje

Yra du būdai talpinti įvairiausius GUI komponentus: programinis ir specialaus išdėstymo failo redagavimas. Pirmasis būnas leidžia programuotojui programiniu būdu aprašyti komponentų padėtį. Antrasis būdas – komponentai aprašomi tam skirtoje specialioje XML byloje, naudojant tam tikras žymas. Pastarasis būdas yra daug lengvesnis ir aiškesnis, nes iškart matomi rezultatai.

Norėdami pridėti mygtuką į mūsų programos langą, atidarome bylą “/res/layout/main.xml”, kurią naudoja mūsų programos “Activity”. Joje talpiname žymas, simbolizuojančias komponentą:

Paleidę mūsų programą, mes matysime mygtukus, tačiau juos paspaudus, nieko neatsitiks. Norėdami tai pakeisti, turime aprašyti sukurtųjų mygtukų veiksmus.

Mygtukų veiksmai

Mygtuko veiksmų aprašymas turi dvi galimybes:

Aprašyti naudojant “OnClickListener”
Aprašyti naudojant paprastą programos metodą

Veiksmų aprašymas, naudojant paprastą programos metodą

Šis metodas šiek tiek lengvesnis nei veiksmų aprašas, naudojant “OnClickListener”. Norėdami priskirti veiksmą mygtukui, mes galime tiesiog pridėti parametrą “layout” byloje prie pasirinkto mygtuko.

android:onClick="mygtukoVeiksmas"

Naudodami šį parametrą, mes nustatome, koks metodas bus iškviestas paspaudus mygtuką. Tada mūsų “Activity” klasėje reikia sukurti public tipo metodą su vieninteliu parametru. Pavyzdžiui, po mygtuko paspaudimo norime pamatyti pranešimą, kad mygtukas paspaustas. Kodas tada atrodys taip:

public void mygtukoVeiksmas(View view){
    Toast.makeText(this, "Mygtukas paspaustas!", Toast.LENGTH_SHORT).show();
}

Paspaudę mygtuką, mes matome “Toast” tipo pranešimą “Mygtukas Paspaustas”. Štai kaip jis atrodo mūsų programoje:

Veiksmų aprašymas, naudojant “OnClickListener”

Kitas būdas, leidžiantis aprašyti mygtuko veiksmus, yra realizuoti tai naudojant View.OnClickListener. Visas veiksmų aprašymas vyksta programiškai, todėl nereikia pridėti jokių parametrų “layout” byloje. Galbūt pradžioje tai atrodys daug sudėtingiau, tačiau išmokus ir žinant galimybes, šis metodas yra pats geriausias. Norėdami pasinaudoti šiuo metodu, mūsų “Activity” klasėje, onCreate() metode mes turime rasti mūsų aprašytąjį mygtuką (tai padarysime findViewById() ) ir naudojant setOnClickListener() apibūdinti veiksmus, atliekamus po paspaudimo. Pavyzdžiui, žemiau pateiktas kodas suranda mūsų aprašytą mygtuką ir realizuoja jo veiksmus.

ImageButton manoMygtukasSuPaveiksleliu = (ImageButton) findViewById(R.id.mygtukas_su_paveiksleliu);
		manoMygtukasSuPaveiksleliu.setOnClickListener(new View.OnClickListener() {
		    public void onClick(View v) {
		                    Toast.makeText(MainActivity.this, "Mygtukas su paveiksleliu paspaustas!", Toast.LENGTH_SHORT).show();
		            }
		});

Tuo pačiu būdu galime realizuoti ir veiksmus, po ilgo mygtuko paspaudimo. Tai padarysime vietoj setOnCickListener(), naudodami setOnLongClickListener().

Štai ir išmokote naudoti mygtukus Android programoje. Kažkas nepavyko ar kilo klausimų? Rašykite komentarą ir sulauksite atsakymo. Šios ir kitų programų kodą galite rasti užsukę į http://code.google.com/p/empty-android-app/

Android pamokos: Activity, Intent, Intent-filter – kas tai ir kam tai reikalinga?

Autorius: Gediminas Ubartas

Praėjusiame įraše „Pirmoji Android programa” aptariau kaip pasiruošti Android OS skirtų programų kūrimui ir kaip sukurti pirmąją programą. Norėdami sukurti sudėtingesnę programą, mes turime susipažinti su keliais pagrindiniais dalykais. Šiame įraše apžvelgsiu tris, kurie mano nuomone yra vieni svarbiausių pradedant.

Svarbu: įraše naudojami terminai – Activity, Intent, Intent-filter nėra išversti į Lietuvių kalbą, tam kad būtų labiau suprantama.

Activity

Activity klasė

Trumpai sakant, tai paprasčiausias veiksmas jūsų programoje. Keleto „Activity“ bendradarbiavimas jau sukuria Android programą. „Activity“ netik atvaizduoja tai, ką mato vartotojas (UI), bet tuo pačiu bendrauja su vartotoju ir atlieka tam tikras užduotis. Pavyzdžiui, viena „Activity“ gali rodyti elektroninių laiškų sąrašą.

Pirmame įraše sukurtoje programoje buvo tik viena „Activity“ klasė – „SveikasPasauli“. Ši klasė paveldi (extends) klasę android.app.Activity ir perrašo (override) metodą onCreate. onCreate metodas yra iškviečiamas, kai „Activity“ yra sukuriama. Android programuotojų dokumentacijoje yra pateikiamas „Activity“ gyvavimo ciklas, kuris yra labai svarbus, todėl siūlau būtinai su juo susipažinti.

Manifest

AndroidManifest.xml byla yra pagrindinė programos konfigūracijos vieta. Šios bylos pagalba mes nurodome įvairiausias mūsų programos galimybes ir ryšius joje.

Pažvelkime į pirmosios mūsų programos sukurtą AndroidManifest.xml ir jį panagrinėkime:

package=„fwd.gedzis.pirmojiprograma“ – tai unikalus programos identifikatorius. Jo pagalba programos yra identifikuojamos Android Market svetainėje.
– savyje turi atributus, kurių pagalba yra aprašoma, kaip programa atrodys telefone (logo, pavadinimas)
– aprašoma programoje naudojama „Activity“ (klasė ir jos pavadinimas programoje)
– šios žymos pagalba aprašoma kokius veiksmus atlieka mūsų sukurtoji programa

Intent

Android programos yra kuriamos taip, kad viena programa galėtų kviesti kitą, nežinodama kitos programos specifikos. Visai tai yra pasiekiama naudojant Intent ir Intent filters. Trumpai tariant, „Intent” yra tam tikras abstraktus veiksmo apibūdinimas, kurį reikia atlikti su duomenų rinkiniu. Pavyzdžiui, pateikiami veiksmai peržiūrėti, redaguoti ar siųsti kažkurį kontaktą adresų knygelėje.

Kieviena „Activity“ klasė gali turėti kreipinį į „Intent”, taip iškviesdama kitą „Activity“ klasę, su jai reikalingais duomenimis. Visai tai gali būti atliekama toje pačioje programoje (pvz. Iš „Activity“ atvaizduojančios visą kontaktų sąrašą, patenkame į kitą, atvaizduojančią tik pasirinktąjį kontaktą) arba kviečiama klasė naudojama visai kitoje programoje (pvz. Norit atidaryti URL iš programos, kviečiama programa, kuri leidžia peržiūrėti internetinius puslapius).

Intent browserIntent = new Intent(Intent.ACTION_VIEW, Uri.parse("http://www.google.com"));
startActivity(browserIntent);

Intent-filter

„Activity“ galimybes parodomos naudojant „Intent-filter”. Naudojant „Intent-filter” yra aprašomi „Activity“ veiksmai, bei duomenų filtrai. Pavyzdžiui PDF bylų peržiūrėjimui skirta programa skelbia, kad ji gali atvaizduoti PDF tipo duomenis. Jei yra dvi programos galinčios atlikti tuos pačius veiksmus, Android OS automatiškai paprašys vartotojo pasirinkti programą, kurią jis nori naudoti.

Kaip ir buvo minėta anksčiau, visi šie nustatymai ir galimybių aprašymas yra nurodomi „AndroidManifest.xml” byloje. Pavyzdžiui, žemiau pateiktas kodas nurodo, kad „Activity“ yra skirta paleisti programai.

Kaip išjungti WordPress temos ar įskiepio atnaujinimą

Autorius: Dainius Tulaba

Kartais prisireikia, kad tema ar įskiepis nebūtų atnaujinamas, pavyzdžiui jei pakeitėte temą įrašydami kažkokią informaciją išeities tekstuose. Tokiu atveju po atnaujinimo visi pakeitimai būtų prarasti. Norint išjungti atnaujinimo galimybę tereikia į temos functions.php failą įrašyti keletą kodo eilučių. Jei norite, kad atnaujinimas būtų išjungtas temai, tuomet reikia rašyti:

function cws_hidden_theme_12345( $r, $url ) {
if ( 0 !== strpos( $url, 'http://api.wordpress.org/themes/update-check' ) )
return $r; // Not a theme update request. Bail immediately.
$themes = unserialize( $r['body']['themes'] );
unset( $themes[ get_option( 'template' ) ] );
unset( $themes[ get_option( 'stylesheet' ) ] );
$r['body']['themes'] = serialize( $themes );
return $r;
}
add_filter( 'http_request_args', 'cws_hidden_theme_12345', 5, 2 );

Jeigu norite sustabdyti atnaujinimus įskiepiui, tuomet rašykite:

function cws_hidden_plugin_12345( $r, $url ) {
if ( 0 !== strpos( $url, 'http://api.wordpress.org/plugins/update-check' ) )
return $r; // Not a plugin update request. Bail immediately.
$plugins = unserialize( $r['body']['plugins'] );
unset( $plugins->plugins[ plugin_basename( __FILE__ ) ] );
unset( $plugins->active[ array_search( plugin_basename( __FILE__ ), $plugins->active ) ] );
$r['body']['plugins'] = serialize( $plugins );
return $r;
}
add_filter( 'http_request_args', 'cws_hidden_plugin_12345', 5, 2 );

Žinoma, reikia pakeisti cws_hidden_theme_12345 ir cws_hidden_plugin_12345 į temos ar įskiepio vardą. Šie pakeitimai įtakoja tik tuos įskiepius ir temas, kurie yra aktyvūs. Jei norite sustabdyti neaktyvių temų ir įskiepių atnaujinimą, tuomet vietoj get_option( 'template' ) arba get_option( 'stylesheet' ) tiesiog įrašyti pilną temos ar įskiepio adresą. Tai vieno WordPress kūrėjų – Mark Jaquith – patarimas.

Kaip panaikinti WP statistikos simbolį dizaine

Autorius: Tomas Morkūnas

Jei naudojate WordPress turinio valdymo sistemą ir “WordPress.com Stats” įskiepį, tikriausiai pastebėjote svetainės apačioje keistą simbolį (šypsenėlę)? Šiandien aprašysiu, kaip lengvai galima panaikinti šį keistą simbolį, neredaguojant įskiepio failų.

Visų pirma, susirandame naudojamos WordPress temos aplankale esanti pagrindinį stiliaus failą su .css plėtiniu (http://adresas.lt/wp-content/themes/temos_pavadinimas/style.css). Jį galime rasti, prisijungiant prie FTP serverio, naudojant FTP programą ar hostingo suteikiamą prieigą arba tiesiogiai redaguojant per Worpdress valdymo panelę. Tuomet CSS failo pabaigoje įterpiame šią trumpą eilutę:

img#wpstats{display:none;}

Išsaugojus redaguotą stiliaus failą, jūsų svetainės apačioje turėtų išnykti WordPress statistikos įskiepio simbolis (šypsenėlė), tačiau pats įskiepis veiks be priekaištų.

Kaip perkelti visas Facebook nuotraukas į Google+

Autorius: Tomas Morkūnas

Vis dar tęsiasi “Google+” bumas ir visi bėga iš “Facebook”. Bėgdami, žinoma, visi nori išsaugoti savo draugus, nuotraukas ir t.t. Pamoką, kaip perkelti “Facebook” draugus į “Google+”, rasite mano bloge, o kaip perkelti visas nuotraukas sužinosite šioje pamokoje.

Visų pirma jums reikės užsiregistruoti į PrimaDesk.com. Susikūrus paskyrą ir prisijungus į PrimaDesk dešiniajame viršutiniame kampe spaudžiame “Ad Accounts” ir pasirenkame savo facebook paskyrą. Tuomet pasirenkame Google Picasa paskyrą (prisijungimo duomenys tokie patys kaip Google+). Kai abi paskyros pasirinktos, spaudžiame viršutiniame meniu (prie PiramaDesk logotipo) ant fotoaparato ikonėlės. Pasirodžius visoms nuotraukoms iš facebook bei google+ ties Google Picasa nuotraukomis kairiajame meniu pasirenkame “Create Album” ir sukuriame foto albumą tokiu pačiu pavadinimu kaip facebook paskyroje esantis albumas. Tuomet pažymime visas facebook nuotraukas ir tempiame link naujai sukurto Google Picasa albumo (tokiu pačiu principu kaip kompiuteryje nuotraukas iš vieno aplanko perkeliame į kitą).

Tai galima kartoti neribotai kol visos nuotraukos bus perkeltos į jiems skirtus Google+ albumus. Tačiau PrimaDesk gali lėtai veikti ar net strigti, todėl būkite kantrūs ir paskubėkite kol facebook neapribojo šios galimybės.

Pirmoji Android programa

Autorius: Gediminas Ubartas

Android mobilioji operacinė sistema yra viena sparčiausiai populiarėjančių mobiliųjų operacinių sistemų pasaulyje. Ja domisi vis daugiau programuotojų, todėl nusprendžiau parašyti straipsnių seriją būtent šia tema. Kadangi tai yra tik pirmasis įrašas, todėl logiška viską pradėti nuo pradžių. Pirmiausia įrankiai ir jų įdiegimas, o vėliau pirmoji programa.

Reikalingi įrankiai

Norint kurti programas įrenginiams su Android operacine sistema, būtina turėti šiuos įrankius:

JDK 5 arba JDK 6 (Java Development Kit) – šis įrankis reikalingas visiems programuojantiems JAVA kalba (Parisisiuntimas – http://java.sun.com/javase/downloads/index.jsp.)
Eclipse IDE – tai programavimo aplinka. Galima naudoti ir kitas aplinkas pvz. NetBeans, bet oficialioje dokumentacijoje rekomenduojama Eclipse Classic versija (http://www.eclipse.org/downloads/)
Android SDK Tools – tai Android platformos įrankiai, be kurių nieko negalėsite sukurti (http://developer.android.com/sdk/index.html).
Android Developer Tools – Eclipse Plugin – šis įskiepis reikalingas, norint patogiau valdyti Android proragmų kūrimui reikalingus įrankius. Apie šio įskiepio parsisiuntimą ir diegimą skaitykite sekančiame paragrafe.

Įrankių diegimas ir konfigūravimas

Pirmiausia parsisiunčiame visus anksčiau nurodytus įrankius ir juos įdiegiame į savo kompiuterį. Eclipse IDE neturi diegimo paketo, todėl mums užteks išskleisti bylas iš parsisiųsto archyvo. Taip pat mums reikia sukurti katalogą, kuriame saugosime savo programos kodą.

Įjungiame Eclipse IDE. Pirmą kartą jungiant programą, mes turėsime nurodyti katalogą, kuriame saugosime savo programos kodą.

Prieš pradedant kurti savo programą, mums reikia įdiegti Android Developer Tools – Eclipse Plugin. Tai padarysime nuėję Help > Install New Software… Atsidariusiame lange spaudžiame „Add“ ir užpildome dialogo „Add Repository“ laukus Name:„ADT Plugin“ ir Location:„https://dl-ssl.google.com/android/eclipse/“:

Pažymime „Developer Tools“ ir spaudžiame Next, Next ir Finish, o tada perleidžiame Eclipse.

Einame į Window > Preferences. Kairėje panelėje pasirenkame „Android“ ir dešinėje pusėje nurodome katalogą, kur yra mūsų jau anksčiau parsisiųstas ir išarchyvuotas Android SDK.

Susikonfiguruojame Android SDK ir Virtualų Android įrenginio emuliatorių. Einame į Window > Android SDK and AVD Manager. Atsidariusiame lange pažymime, kokioms platformoms norėsime kurti programas, kokius pavyzdžius norėsime parsisiųsti. Tada spaudžiame „Install Selected“

Sukuriame ir sukonfigūruojame Android emuliatorių:

Kuriame pirmąją programą

Susikuriame naują Android projektą (HiAndroid). File > New Project…

Spaudžiame „Run“ ir paleidžiame savo pirmąją Android programą:

Štai jūs jau ir sukūrėte savo pirmąją Android programą. Kaip matote, nereikėjo parašyti nei vienos eilutės kodo. O dabar galite atsidaryti Eclipse redaktorių ir pradėti kurti. Nežinote kaip? Laukite kito įrašo, kuriame sužinosite kuom skiriasi Intent, Activity ir daug kitų įvairių dalykų.

Windows 7 spartieji klavišai

Autorius: Karolis Vyčius

Spartieji klavišai (“keyboard shortcuts”) – geriausias būdas palengvinti darbą su Windows 7. Šioje pamokoje sužinosite krūvą mygtukų kombinacijų, kurios pravers kasdieniniame darbe su Windows 7. Daugelio mygtukų reikšmes sunku išversti, tad rekomenduočiau tiesiog bandyti patiems. Pradėsime nuo tų, kuriuos naudoju kiekvieną mielą dieną.

Geriausios

„Windows“ logotipas + Tab Praverčia aktyvius langus 3D režime. Užspaudus Win klavišą ir spaudinėjant TAB, keičiasi aktyvūs langai. Pati nuostabiausia komanda, kai reikia susiorientuoti tarp atidarytų langų.

„Windows“ logotipas + Ctrl + Tab Praverčia aktyvius langus 3D režime. Ši komanda skiriasi nuo Win + Tab tuo, jog atleidus Win klavišą, 3D režimas nedingsta.

ALT + Tab Praverčia aktyvius langus. Labai panaši į Win + Tab, tik neišvaizdžiame režime.

„Windows“ logotipas + Home Nuleidžia visus neaktyvius langus. Ši komanda naudinga, kai įjungi krūvą langų ir nori juos nuleisti.

Shift + Delete Visam laikui ištrina failą. Panaudojus šią komanda, failas yra iš karto ištrinamas ir neatsiranda šiukšlinėje.

CTRL + ALT + Delete Šiai kombinacijai komentarų nereikia. Trijų pirštų saliutas ( three-finger salute ) dažniausiai naudojamas, kai kokia nors programa užlūžta.

„Windows“ logotipas + Skaičius Atidaro programą iš užduočių juostos. Skaičius spausti ne iš NumPad.

„Windows“ logotipas + L Užrakina kompiuterį ir leidžia greitai pakeisti vartotoją.

Alt + F4 Uždaro programą.

„Windows“ logotipas + E Atidaro My Computer.

„Windows“ logotipas + R Atidaro vykdyti (Run)

Alt + Esc Perjunginėja atidarytus langus.

CTRL + X Iškirpti.

CTRL + C Kopijuoti.

CTRL + V Įklijuoti.

Failų tvarkyklės „Windows Explorer“ spartieji klavišai

Pasirinkus failą:

F2 Pervadina failą.

F3 Randa failus.

Alt + ENTER Atidaro pasirinkto failo ypatybes.

Nepasirinkus failų:

CTRL + SHIFT + N Sukuria naują aplanką.

Alt + Rodyklė į viršų Vienu lygiu atgal.

Alt + Rodyklė į kairę Atgal

Alt + Rodyklė į dešinę Pirmyn

Valdymo langų komandos

„Windows“ logotipas + SpaceBar Parodo darbalaukį.

„Windows“ logotipas + D Pereina į darbalaukį.

„Windows“ logotipas + Rodyklė į viršų Išdidina langą.

„Windows“ logotipas + Rodyklė į žemyn Sumažina langą.

Bendros komandos

„Windows“ logotipas + + Priartina vaizdą.

„Windows“ logotipas + – Tolina vaizdą.

„Windows“ logotipas + = Atidaro didintuvą.

„Windows“ logotipas + G Rodo darbalaukio įtaisus (Gadgets).

„Windows“ logotipas + P Rodo prezentacijos būdą, projektoriaus nustatymus.

Be abejonės, tai ne visos komandos. Atrinkau tik pačias reikalingiausias. Visas komandas pratestavau savo kompiuteryje, tad jos tikrai veikia. Tikiuosi, ši pamoka buvo naudinga

Šaltiniai: Microsoft, Windows Secrets, LifeHacker, Blogsdna, Hongiat, Manualai.lt

Windowsai, aš nesu auka!

Autorius: Gediminas Ryženinas

Dažnam Windows XP naudotojui retkarčiais įsijungus kompiuterį, pasirodo juodas darbalaukis, kurio apatiniame kamputyje parašyta „You may be a victim of software counterfeiting …”. Tai kaip gi to atsikratyti?

Spaudžiame „START“ ir pasirenkame RUN (greitesnis būdas tiesiog klaviatūroje paspausti vėliavėlę ir R raidę kartu).

Pasirodžiusiame lange surenkame REGEDIT ir spaudžiame enter.

Dabar dešinėje pusėje matome „medį“, į kurį reikia lipti. Lipame taip:

HKEY_LOCAL_MACHINE\SOFTWARE\Microsoft\Windows NT\CurrentVersion\Winlogon\Notify\WgaLogon

Ir ištriname WgaLogon.

Perkrauname kompiuterį ir vėl džiaugiamės spalvotu pasauliu.

Sutrumpintos adresų nuorodos: nauda, pavojai ir sprendimai

Autorius: Dainius Tulaba

Adresų trumpinimo tarnybos išpopuliarėjo atsiradus Twitter, kuriame yra ribotas žinutės ilgis ir žmonėms teko sugalvoti, kaip tokiose žinutėse pasidalinti ilgomis URL nuorodomis. Nauda yra, kad galima konkrečiai nuorodai pritaikyti ne tik simbolių kratinį http://bit.ly/oAzsPd bet ir štai tokį gražų, lengvai įsimenamą: http://bit.ly/mozillaID. Tiesa, konkrečioje bit.ly tarnyboje, norint kurti “gražius” trumpinius reikia arba susikurti paskyrą arba prisijungti turima Twitter ar Facebook paskyra.

Tačiau tokie trumpi adresai turi ir tamsiąją pusę: piktavaliai gali po jais paslėpti kenkėjiškas ar apgaulingas svetaines, pasinaudoti jais elektroninių šiukšlių (spam) platinimui. Pavojų didina tai, kad tokie trumpi adresai paplitę patikimuose socialiniuose tinkluose ir didžioji dauguma žmonių jais pasitiki (straipsnio autorius – ne išimtis, bent jau iki šiol). Tad kaip apsisaugoti nuo kibernetinių chuliganų? Jei adresas trumpintas jau minėtos bit.ly sistemos pagalba tuomet po jo tereikia parašyti “+”: http://bit.ly/mozillaID+ ir viską sužinosite apie trumpinį. Dar yra keletas tarnybų, kuriomis galima pasitikėti – tai Twitter naudojama uždara automatinė trumpinimo sistema t.co ir naujai pristatyta Google g.co. Kitu atveju teks kreiptis į URL X-ray. Ši tarnyba pasakys visą tiesą apie sutrumpintą adresą. Kad kiekvieną sykį nereikėtų lankytis URL X-ray yra sukurta serviso žymelė (bookmarklet). Taigi naršykite patogiai ir saugiai!